Gražinos skiltis: Tirli pirli

Šiuo momentu, kai su Jumis bandau nuoširdžiai pasikalbėti, už lango tikra vėjo pasiutpolkė, pramaišiui su beveik liūtimi. Na, toks oras, kad ir didžiausiems grybų fanams turbūt net ir su kosmosine apranga į miškus pasileisti visiškai nesinori. Net jei atostogauja...

...Klausausi apžvalgininko per radiją. Domina ir tema, ir apžvalgininko nuomonė, faktai, argumentai. „Toliau pratęsime po muzikinės pauzės.“ Tirli pirli, po kelių minučių pakalbėjus - vėl tirli pirli.

Per kitą stotį užgreibiau įdomų intervą. Kartojasi tirli pirli, tirli pirli. Anksčiau erzindavo reklamos, plėšančios pokalbio ar apžvalgos audinį. Dabar - „muzikinės pauzės“. Kokia čia mada ir kam ji reikalinga?

Suprasčiau, jei laida - tiesioginė. Reikia atsikvėpti ir vedėjui, ir pakviestajam. Bet kam tų tirli pirli reikia įrašytuose komentaruose, apžvalgose ir pokalbiuose - nedašunta.

Gal kas paaiškintumėt? - visai neseniai socialiniame tinkle klausiau savo „burbulo“ draugelių. Atsiliepė p. Andrius: „Paaiškinu: tai tas pats tirli pirli, kuris nuolat garsiai skamba visokiuose akropoliuose. Maža to, tas įkyrus tirli pirli dar garsiau skamba kiekvienoje akropolinio centro parduotuvėje.

Kodėl? Teko išklausyti vienos mūsų giminaitės, neilgai dirbusios vieno PC parduotuvėje, pasakojimą: vieną popietę, pati pavargusi nuo įkyraus savo parduotuvės tirli pirli, ji pritildė garsą.

Netrukus atėjo to „shopo“ vyresnioji ir išbarė ją, pritildžiusią tirli pirli.

Pasirodo, - kuo garsesnė tirli pirli, tuo (įsivaizduokite, kažkas tuo tiki!) daugiau bus tame „shope“ pirkėjų! Tokia yra tirli pirli logika.

Žinau, kad ne mane vieną tas amžinas ir visur žviegiantis tirli pirli baido užeiti į daugelį vietų.

Kita vertus, tie prekybininkai su savo tirli pirli lygio proteliu, ne vienai pardavėjai sukuria sunkiai pakeliamas darbo sąlygas.

Tai yra niekur neregėtas akustinis terorizmas. Verta būtų apie tai pavaryti skambią publikaciją. Kažkas už tai nuoširdžiai padėkotų.

O radijas - tik mūsų akropolių sekėjas. Užtat kaip miela buvo neseniai Lenkijoje, kai niekur manęs nepersekiojo tas tirli pirli. Tebesame Rytų kaimynų tradicijų, skonių ir tirli pirli lygio sąmonės įtakoje."

Atsiliepė ir kaunietis, įsitvirtinęs Kanadoje. „Ko čia stebiesi? Juk gyveni Lietuvoje. By tik kitoniškai, nors ir nežmoniškai“, - pasišaipė jis.

Tikrai - visokios mūsų sveikatos saugojimo tarnybos tarnybėlės, savo cirkuliaruose prirašiusios krūvas bendrabūvio taisyklių, yra visiškos impotentės pasiekti, kad jų bent kažkas laikytųsi.

Tuo labiau - komercinės radijo stotys. Ką jau ten kalbėti apie tuos akropolius. Kai kas jau juos nekropoliais pravardžiuoja. Gal ir dėl nuolat juose skambančių tirli pirli?..