Gražinos skiltis: Prieškalėdinė išpažintis

Ponia Dalia ėmė ir prisipažino: „Kai evangelijų tyrinėtojai, istorikai, archeologai ir visi kiti Biblijos mokslinčiai sugriovė mano neva žinojimą, kad Kristus gimė gruodį, visai nebežinau, ką man daryti su tomis Kalėdomis. Toliau klausytis Vatikano “susitarimų„ ir švęsti Jėzaus gimtadienį gruodžio 25 d., nors Jis tikriausiai gimė balandį, švęsti pagonių šventę “šokiai aplink medį", t. y. eglutę, privalgius ir prigėrus ar ignoruoti tas Kalėdas?..

Kai kam patinka pirkti pirkti pirkti. Ir jie tuo svaiginasi, tai gal jiems smagu. O man pirkti - tikras vargas... Sunki ir nemaloni prievolė, kurios vengiu iš paskutiniųjų... Amžinas klaustukas - kaip pasislėpti nuo Kalėdų?..

Pažįstu ir daugiau žmonių, kurie jų bijo. Ir jau iš anksto planuoja mauti į kokią miško trobelę slėptis.

Kalėdos - vaikų šventė, jiems reikia. Kai vaikai užauga ir pradingsta, kartu su jais pradingsta ir Kalėdų žaidimo prasmė..." Kaip kokiam šunėkui, pajutusiam pavojų pasišiaušia plaukų ketera, taip man oda nueina pagaugais... Kodėl toji p. Dalia kaip koks Grinčas nori pavogti Kalėdas?

Taip, mes labai nevienodai „surėdyti“ - su labai skirtingais pasauliais ir pasaulėliais tose trapiose širdyse. Skirtingai matome, skirtingai jaučiame. Kas ką... Vieni ištikimai senolių papročiu pasnikauja, kiti paknopstom laksto po kalėdinius vakarėlius. Ir tas Kalėdas pasitinka visiškai išsekę nuo prekybcentrių gaudesio, vakarėlių ūžesių. ...

Jau kelintą naktį prabundu nuo šnerves glostančio verdamos obuolienės kvapo. Nežinau, iš kurio buto tas obuolienės su cinamonu kvapas atsklinda. Mūsų laiptinėje šeimų, auginančių 10-12 vaikų, nėra. Kam tiek obuolienės? O paskui pagalvoju - gal ji verdama visai ne šeimai. Gal kokiems senukams, kurių „paskutinis kambarys“ globos namuose? Gal stiklainius dovanos branginamiems draugams ir artimiesiems? Ir pajus tikras Kalėdas, nes pasidalino - įteikė ne kokį brangiai kaštavusį blizgutį, o savo rankų ir širdies šilumą, kurią į stiklainius sukrovė...

Taigi, tos Kalėdos labai įvairios. Jausmai - irgi. Kaip viena ponia išpažino, Kalėdas sutinkanti vienatvėje „kai dangus ir žemė man vienai“. Kas, kur ir kaip tą dangų ir žemę pašlovinam. Regis, šiemet „judėjimas tarp savivaldybių“ nebus draudžiamas. „Namų ūkiai“, atrodo, irgi nebus apriboti.

Gal ir į bažnyčias keliai nebus atkirsti. Taigi, Kalėdas apturėsime tokias, kokias patys susikursime. Kad ir privirę stiklainių stiklainius obuolienės. Ir - pamatę džiugesį kito žmogaus akyse. Tarsi gerumo veidrodyje. Kuo daugiau to gerumo mūsų tokiose trapiose širdyse. Taigi, su parriedančiomis Kalėdomis. Taip iš anksto sveikinu, nes kitą penktadienį - Kūčios. Kai VE ilsėsis kartu su visu pasauliu.