Dr. Algimantas Matulevičius: Tik vienas klausimas visam būriui šalies „teisuolių“

Nesileisiu į ilgas peripetijas apie Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos priklausymą Komunistų partijai.

Jau ir taip bene didžiulis vežimas prirašytas, o dar daugiau prikalbėta.

O kokie vertinimai? Beje, ženkliai įdomesni vertintojai.

Jie gi visi save įrašę į „teisuolius". Jie skaidrūs, kaip krištolas, nieko amoralaus nepadarę ir net niekada neklydę.

Todėl jiems ir privilegija kitus teisti bei moralizuoti.

Tik čia kirba toks kirminėlis, ar jie tikrai tokie dori, kaip bando save pateikti? Ir tas nešvarumo jausmas neapleidžia.

Juolab kad visa ši istorija nė sudilusio skatiko neverta. O koks dėmesys, kiek triukšmo.

Net kyšininkus bei pedofilus pamiršome. Ką jie, palyginus su šia „istorija", kuri net prieš „pranešėją" nublanksta.

O čia dar vienas kirminiukas krebžda, o gal ji ir „išdygo", kad ta pirmoji nesuveikė?

Tačiau mano vienintelis klausimas ženkliai svarbesnis ir paprastesnis.

O kur jūs ponai ir ponios „teisuoliai" buvote, kokiu letargo miegu miegojote, kad pražiopsojote, kai 2009 metais Lietuvos Respublikos Prezidente tapo Mykolo Burokevičiaus partijos narė Dalia Grybauskaitė?

Algimantas Matulevičius

Nežinantiems ne tokios ir senos mūsų istorijos, paaiškinu išsamiau, nes tai gan svarbu.

1989 m. gruodžio mėnesį, pirmoji visoje Sovietų Sąjungoje, atsiskyrė nuo Maskvos Lietuvos komunistų partija, kuriai vadovavo Algirdas Mykolas Brazauskas, vėliau (1993 m.) tapęs LR Prezidentu.

Tai buvo istorinės reikšmės įvykis, nutiesęs kelią į mūsų Nepriklausomybę. Ir Tauta tai suprato bei palaikė.

Po suvažiavimo įvykęs mitingas, į kurį susirinko pilnutėlė Katedros aikštė, tai patvirtino.

Deja, nei suvažiavime, nei mitinge bei pačioje atsiskyrusioje nuo Maskvos LKP nebuvo būsimos prezidentės D.Grybauskaitės.

Ir būti negalėjo, nes ji ir toliau dirbo Maskvai savo partinėje mokykloje, kurią savo žinion perėmė Maskvos TSKP Centro komitetas.

Dirbo ten ir po 1990 m. kovo 11 dienos, net buvo paaukštinta pareigose.

O savo biografijoje ponia D.Grybauskaitė švelniai tariant gudrauja: apie priklausymą partijoms ji rašo: 1979-1989 m. Lietuvos komunistų partijos narė; nuo 1990 m. - nepartinė.

Deja, bet tai netiesa. Ji iki 1990 metų antros pusės buvo TSKP narė, liaudyje vadinama burokevičininkė, arba „ant TSKP platformos" (juos vadino platformininkais, nes jie liko ištikimi Maskvai).

Platformininkai buvo prieš Lietuvos Nepriklausomybę.

Nebūdama toje Maskvos partijoje ji negalėjo toliau dirbti partinėje mokykloje, o joje tuo metu net buvo paaukštinta, tapo moksline sekretore.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeika žiniasklaidoje atkreipia dėmesį, kad visoje šioje istorijoje daug svarbiau tai, ar tu pasirinkai, ypač po 1990 m. kovo 11 -osios, atsiskyrusią LKP ar likai su Maskvos, tai yra su M.Burokevičiaus partija.

Negalima nepritarti profesoriui, jis 100 proc. teisus.

Būtent šiuo nedideliu rašinėliu noriu užduoti visiems „teisuoliams" vienintelį klausimą, kur jūs buvote, kai Tauta net du kartus iš eilės rinko LR prezidente M.Burokevičiaus partijos narę.

Jūs tylėjote lyg žuvys.

Ar jums kas liežuvius buvo prisiuvęs, o dabar atrišo? Nors ir dabar jūs bandote D.Grybauskaitę pateikti kaip teigiamą heroję. Teigiate, kad ji savo biografijoje nurodė, kad buvo partijoje.

Taip nurodė.

Deja, nedidelė smulkmenėlė, pamiršo nurodyti, kurioje ir tikslią datą. Bet čia, matyt, teisuoliams yra smulkmena.

Tik jei jūs taip „principingai" ir vieningai būtumėte tada (2009 m.) mums aiškinę, kad tai nedora.

Ko gero, bent dauguma mūsų būtų išgirdę. Tik tada būtų neišsipildžiusi Vytauto Landsbergio pranašystė: Lietuva nebūtų turėjusi „...savo Lietuvos Dalios...".

Redakcijos archyvo nuotr.