Dalia Žukienė. Medžio teisės: mūsų miesto gyvenamieji kvartalai apsupti betono, akmens, asfalto dangomis

Deklaracija skelbia:

              „MEDIS yra gyva būtybė, gyvybės šaltinis, bendras Žmonijos gėris.

              Žmogus, apdovanotas protu ir sąmone, turi  elgtis su MEDŽIU brolybės ir solidarumo  dvasioje“.

Lietuva nuo seno pasižymi  medžių gausa, malonia žaluma.

Ir mes, klaipėdiečiai, suprantame  žalios savo gyvenamosios aplinkos svarbą,  kuri  turi būti tvarkoma taip, kad būtų patogi, jauki, su  vaizdingais medžių , krūmų bei  gėlių deriniais.

Dažnai  pamirštame, kad tarp visų augalijos teikiamų malonumų  MEDŽIAI  yra pati geriausia priemonė, kuri padeda   mums adaptuotis prie vykstančios klimato kaitos, gali  sumažinti  jos eigą bei poveikį. Kartais pamirštame  tai, ką  mokyklose   sakydavo gamtos mokytojai:

 kad ir  smulkiausias vabaliukas, ir milžiniškas  dramblys, ir protingasis žmogus – visi esame  gyvi  tik dėka mus supančių augalų, sugebančių pasisavinti saulės energiją, gaminti kvėpavimui  būtiną deguonį.

Augalai – tai  maistas, namai, baldai, vaistai, drabužiai, įvairiausi pramonės gaminiai, pagaliau – grynas  oras ir grožis  Moksliniais tyrimais  įrodyta  MEDŽIŲ  įvairiapusė nauda. Tai - aplinkosauginė, ekonominė bei socialinė.

Ar  užtikrinama  medžių gerovė?

Medžiai  kaip ir Žmogus  yra biosferos nariai ir turi naudotis vienodomis teisėmis Akivaizdu, kad mūsų  konfliktai su medžiais vyksta.

Mūsų  miesto gyvenamieji kvartalai  yra tapę savotiškais skruzdėlynais kurie apsupti  betono, akmens, asfalto dangomis  ir... tūkstančiais automobilių,

Ar mes norime ir galime savo gyvenamojoje aplinkoje užtikrinti Medžių  gerovę? Pasirodo, kad  dažnai  pažeidžiamos Medžių teisės, vyksta gyventojų  ginčiai   dėl  medžių gerovės, jų  gyvenimo  išsaugojimo... 

Dėl to  dažnai tenka  ieškoti   Medžių teises ginančių teisės dokumentų,  Įstatymų. Jau  daug metų funkcionuoja  Lietuvos  respublikos Želdynų įstatymas (2007.06.28, Nr.X-1241) kuris  iš esmės  gina MEDŽIO TEISES, tai:  neteisėtus medžių pjovimus, kirtimus ,laužymus, deginimą, nuodijimą  cheminėmis medžiagomis  (aš žinau  tokius faktus).

Yra  ir daugiau teisinių  ir panašių dokumentų. Klaipėdos savivaldybėje yra ir Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija net su 10  narių . Savivaldybė  negaili pinigų ir jau daug  metų vykdo  miesto gyvosios gamtos (biologinės įvairovės) bei  želdinių būklės monitoringą, taip pat- miesto medžių būklės  įvertinimą net  pačiais  naujausiais  būdais.

Tai yra  instrumentiniai metodai. 

Deja  , pasirodo ir tai, neužtikrina MEDŽIŲ gerovės.

Visa  Lietuva atsilieka nuo kitų  ES šalių želdynų  steigime, jų gerovės užtikrinime. Tai gali būti susiję   su patyrusių kraštovaizdžio  architektų stoka, dažnai jų   neprofesionalumas, tai  liudija  miesto  kraštovaizdis,  parkai , rekreacinė infrastruktūra, miesto įvairių kvartalų gamtinė aplinka .

Klaipėdos savivaldybėje  nedirba  kraštovaizdžio architektas.

MEDŽIŲ saugojimas , jų globa –tai kultūringos  ir  atsakingos   visuomenės pareiga. Akivaizdu, bet MEDŽIAI   dažnai  luošinami bei kankinami,

Pastebima ir esminių medžių genėjimo metodikos reikalavimų nežinojimas. 

Tai galima pamatyti kiekvieną dieną einant miesto   gatvėmis. Neretai  medžiai tampa invalidais, ir jie tada  sukelia neigiamas  emocijas.. Dažnai  medžių augavietė neužtikrina šaknyno  geros būklės. MEDŽIAI įrėminti  tarp įvairių  betoninių  plytelių, tvorelių. Normaliai  nevyksta  oro, vandens ir maisto medžiagų apykaita šaknyse. 

Tokia situacija yra ir  šalia Lietuvos  botaninio  paveldo   apdovanojimą  turinčio  PLAČIAŠAKIO   ĄŽUOLO.  Jis  jau beveik 200 metų auga  dabartinėje Janonio g. Nr.3 kieme.

Galima jį aplankyti, tai pamatyti,  Galima  matyti ir kaip kenčia   pasodinti  jauni  medeliai -  nesulaukiantys   tinkamos priežiūros:  laistymo, tręšimo,  tinkamo   pritvirtinimo  prie  atramų...Daugybė atvejų ,kai  pasodinti medeliai  nudžiūna, miršta.

Medžiai senoliai

Reiktų nepamiršti, kad  tik sveiki- brandūs medžiai  gali teikti įvairiapusę naudą žmogui. Senų  medžių  išsaugojimas, jų globa –  tai  visuomenės ekologinės  moralės  įrodymas.  Yra skirtumas tarp jaunų ir brandžių medžių.

Medis pasiekęs gamtinę ir ,net,  išorinę  BRANDĄ, dar ilgus  dešimtmečius gali teikti  prieglobstį, namus, maistą smulkiesiems žinduoliams, paukščiams, vabzdžiams  ir kitiems bestuburiams.

Brandūs MEDŽIAI SENOLIAI   yra vertybė bet kurioje urbanistinėje teritorijoje. Miško  medžiai pagamina apie 6-7 litrus deguonies per dieną – daugiau  nei   žmogui  reiktų  kasdien (0,5 l). 

Nustatyta, kad dideli medžiai kurių lajos skersmuo siekai 14-15 metrų gali absorbuoti 10 kartų  daugiau teršalų  nei maži medžiai. Kai  kamieno   apytikrė apimtis apie 120 cm  tai liudija, kad medis  yra 48-50 metų. Tai yra –brandus medis.

Tokie medžiai  vėsina, drėkina aplinką, mažina vėjo greitį.  Žalios juostos palei gatves atlieka ne tik estetinę bet ir  praktinę funkciją-sulaiko dulkes ,įvairius oro teršalus.

Ar mūsų miestą Klaipėdą galime vadinti Žaliuoju miestu? Ar turime tokį statusą?

Klausimas Klaipėdos kraštovaizdžio architektams. Deja,  drįstu teigti, kad atsakymas yra – NE.

 Tai patvirtina  ir  2021.11,29.   devynių   seimo narių  įsteigta parlamentinė  grupė  pavadinta -  „Žaliosios savivaldybės“ – pirmininkas  Andrius  Bagdonas.

Jų tikslai –  kad iki 2030 metų  bent  3 savivaldybės įgytų Žaliojo miesto statusą, o tada bandyti , nors 1-ai savivaldybei,  startuoti  ES   Žaliųjų miestų  konkursuose.  Praėjo 2 metai po šios  seimo narių iniciatyvos, tačiau  nesigirdi jų veiklos rezultatų.

7  faktai apie ąžuolus

1 .Ąžuolas  bene gražiausias, didingiausias Lietuvos medis, išaugantis iki 40 m. aukščio ir 4 metrų kamieno skersmens, išgyvenantis iki   500 m, o kartais  - iki 1500 metų amžiaus. Mūsiškis  STELMUŽĖS ĄŽUOLAS yra vienas seniausių   Europos medžių..

2. Ąžuolas  gyveno dar tais laikais kai mūsų nebuvo nė kvapo. Mūsų planetoje jie atsirado prieš  milijonus metų. Jie gali   teikti  pastogę  bei  maistą miško gyvūnams. Šie faktai iliustruoja jų galybę  ir unikalumą.

3.  Ąžuolas užaugina virš 10  tūkst. gilių per savo gyvavimo  laikotarpį, kuriomis  mėgaujasi  ne tik  voveraitės, bet ir ...žmogus.

4. Jie – tvirti ir galingi.  Deja ,panašu , jog jie gali išnykti žmogaus veiklos metu.

 Ąžuolų populiacija mažėja  ir  dėl   ekologinių krizių pasaulyje .

5.  Vynas yra brandinamas ąžuolo statinėse.

6. Lietuvoje  daugiau kaip 100 ąžuolų yra paskelbti  botaniniais gamtos paveldo  objektais.

 7. Klaipėdoje   KETURIEMS    ąžuolams suteiktas Lietuvos botaninio gamtos paveldo statusas:

  Plačiašakis  ąžuolas, augantis Janonio g.Nr.3 kieme;

 Bibliotekos ąžuolas, augantis I.Simonaitytės bibliotekos kieme;

 Skvero  ąžuolas, augantis S.Daukanto ir E.Kanto gatvių sankryžoje:

Paupio ąžuolas, augantis Paupio gyvenvietėje.

SPALIO 20-ji  Tarptautinė  MEDŽIO TEISIŲ diena . Pasižvalykime, nepamirškime  atkreipti  dėmesį  į šalia   mūsų  namų augančius medžius. Stenkimės juos  pažinti , suteikti jiems pagalbą ,jei  ji reikalinga. 

Mokytojams reiktų   mokinimas priminti apžiūrėti   prie  mokyklos augančių medžius. Padėti  jiems  suprasti  kodėl  juos reikia saugoti, puoselėti  jų augimvietę.

MEDIS – visų mūsų  turtas. Jo kankinimą bei luošinimą vertiname kaip  nusikaltimą . Tai yra MEDŽIO TEISIŲ pažeidimas.­­­­