Aušrinę Armonaitę kaltina neveiklumu ir reikalauja apskaičiuoti, kiek kainuos Lietuvos konfliktas su Kinija

LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sako, jog pagrindinis kreipimosi tikslas yra paskatinti A. Armonaitės vadovaujamą ministeriją pradėti dirbti savo darbą.

Anot jo, į konfliktą buvo įsivelta „visiškai neapmasčius veiksmų pasekmių ir jų poveikio ne tik mūsų, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių prekybai.“

„Akivaizdu, jog A. Armonaitė ir jos vadovaujama ministerija lig šiol neturi jokios informacijos apie tai, kaip, kokiu būdu ir kokie sektoriai bus paveikti.

Ministrė ir ministerija nedirba savo darbo. O LB sausio viduryje pateikti skaičiavimai taip pat yra labai abstraktūs. Banko teigimu, šis konfliktas gali kainuoti nuo 0,3% iki 1% BVP, o tai yra šimtų milijonų skirtumas.

Būtina išanalizuoti konkrečių sektorių konkrečias problemas, nes tik tada bus galima taikyti taiklias ir efektyvias pagalbos priemones. Vieniems reikės lengvatinių paskolų, kitiems – laiko prisitaikyti ir rasti kelius į naujas rinkas.

Jeigu greitai nesusitvarkysime, lauks dar didesni nuostoliai ir prarastos rinkos“, – teigia politikas.

R. Budbergytė: sutriko ištisos tiekimo grandinės

Tuo metu buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžia, jog iki šiol atlikti skaičiavimai apsiribojo vertinant tik tiesiogines konflikto pasekmes – Lietuvos ir Kinijos tiesioginę prekybą, kuri per metus siekia maždaug 360 mln. eurų.

Tačiau sunkumai, su kuriais susiduria Lietuva, pasak R. Budbergytės, tuo neapsiriboja.

„Sutrinka ištisos tiekimo grandinės, kuriose yra komponentų, pagamintų Lietuvoje.

Bet ilgalaikės investicijos, kurios gali neatkeliauti į Lietuvą arba iš čia iškeliauti, nėra apskaičiuotos. Įvertinti žalą investicijų mikroklimatui yra labai svarbu.

Akivaizdu, jog į šią situaciją reikėjo žiūrėti ne taip supaprastintai, nes nuostoliai, tikėtina, gali būti milijardiniai“, – sako R. Budbergytė.

Socialdemokratų užduotuose klausimuose ministrei A. Armonaitei reikalaujama pristatyti, kaip ministerija ruošiasi sumažinti tiekimo grandinių sutrikimų įtaką ekonomikai bei investicinei aplinkai.

Taip pat klausiama, ar planuojamos priemonės yra suderintos su Europos Komisija bei kada numatoma jas pradėti naudoti.

Tuo tarpu LB atstovų socialdemokratai teiraujasi, kokie ekonomikos sektoriai būtų labiausiai paveikti kilusių nesutarimų tarp Lietuvos ir Kinijos, kokią įtaką prekybos sutrikimai gali padaryti pritraukiant užsienio investicijas, kiek darbo vietų būtų prarasta konfliktui tęsiantis ir kokios yra ruošiamos pagalbos priemonės.

Primename kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai.

Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai nepriimtino atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.