Arvydas Juozaitis: Rusijos agonija prasidėjo

Dabar, žinoma, filosofija nutyla, nes prakalbo patrankos. „Casus belli" - karo dingstis - Rusijoje rasta. Nors žmogui su plaktuku ir šiaip visur vaidenasi tik vinys.

Kada baigsis? Kada baigsis tai, kas dar net neįsilingavę?

Yra toks mirtinas dėsnis: karai baigiasi ne tada, kai susitariama, o kai pavargsta arba išsenka, arba žlunga, arba nebeįgali kariauti abi pusės.

Dabar tų pusių daugiau nei dvi. Taip atrodo. Nors iš tikrųjų jų - tik dvi.

Čia dviguba bėda, nes tas „vienas" pakilo iš dugno / padugnių, ne iš kokios dinastijos, tai yra ne iš kilmės / garbės kodekso atėjo.

Toks pat buvo ir Stalinas. O antra, „vieno" aklas valdymas (nelimituotas jo „išrinkimų" skaičius) baigiasi šalies suirimu ir net susinaikinimu.

Dabartinis įsiveržimas į Ukrainą - tai pagreitintas Rusijos susinaikinimo kelias. Pagreitis. Tai labai blogai... visam pasauliui. Labiausiai gaila aukų, ukrainiečių ir Ukrainos rusų.

Labai blogai visiems!

Mums ir visam pasauliui istoriškai palankus buvo tik vienas TSRS imperijos laikotarpis - 1982-1990 metai, kai pasenęs TSKP CK politbiuras iš savo tamsių gelmių iškėlė į valdžią M. Gorbačiovą. Pasisekė. Ir dar labiau pasisekė, kai B. Jelcinas atleido prievartos ir jėgos vadžias. Mes ištrūkome.

Bet tada prasidėjo ir Rusijos žlugimas. Nors 1993 metais Rusija dar turėjo šansų. Aš rašiau apie tai, kalbėjau. Bet, prasidėjo terorizmas. Ir jau 1996 metų prezidento rinkimų falsifikavimas tapo naujo posūkio pradžia - „vieno valdžia" buvo įcementuota melu, ir B.Jelcino Kremliui, ir oligarchams uzurpuojant viešąją erdvę.

Baisiausia, kad taip Rusijos elitas esą bėgo nuo „komunizmo".

Baisiausia, kad dabar šaudo ir žudosi jau po TSRS imperijos žlugimo, vadinasi, ir po mūsų Sąjūdžio, gimusi karta. Sunku su šia mintimi gyventi. Mūsų revoliucijos metais tie žmonės net nebuvo gimę! Jie nematę vilties.

O juk 2000 metais dar buvo „religinė Rusijos erdvė", ir atrodė, kad ji padės taikai ir demokratijai.

Ne. Nepadėjo. Jau vyko Čečėnijos banditų antpuoliai visoje Rusijoje, o 2002 metais „Nord-Ost" Maskvoje buvo paskutinis akordas. Čečėnus pribaigė pačių čečėnų rankomis. Ir leido jiems banditizmu pagrįstą anklavą.

Dabartinis Čečėnijos galvažudžių režimas - Rusijos valdymo modelis.

O tai reiškia krikščionybės ir (ar) ortodoksijos pralaimėjimą. Rusijos Dūmoje deputatas iš Čečėnijos ką tik pareikalavo Čečėnijos teisėjui nukirsti galvą; teisėjo žmoną viešai pagrobė Rusijos mieste ir išsivežė į Grozną.

Net baisu prisiminti: Lietuva aistringiausiai palaikė Čečėniją.

Dabar pasaulis neleis Rusijai gyventi - jos agonija prasidėjo.

Kultūra, kuri ją puošė, bus verčiama kiaulide, jos net nematys.

Kinija, atrodo, ateis iki Uralo, o šiapus Uralo bus tautų pekla. Karaliaučius gali tapti juodąja Europos skyle, vadinasi, mums bus tik blogiau.

Tik viena reikia sakyti - NE.

Bet koks aiškesnis situacijos apibrėžimas tik didins isterijos laipsnį ir neapykantą kalbančiajam.

Tad edle Einfalt und stille Größe - kuklus paprastumas ir išdidi ramybė.

Laikykimės nesusipjovę tarpusavyje.