Arūnas Milašius. Mažiausios ES pensijos ir didžiausios palūkanos – mes laisva valia nusprendėme remti švedų pensininkus

Visi šie dalykai tarpusavyje glaudžiai susiję, nors iš pirmo žvilgsnio jie labai toli vienas nuo kito.

Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ pagal valdomą turtą užima daugiau kaip 68 proc. Lietuvos rinkos. Vieni iš jų akcininkų – Švedijos pensijų fondai.

Tarsi „atsitiktinai“ būsto paskolų palūkanos Lietuvoje išlieka aukščiausios euro zonoje, o pensijos mažiausios.

Beje, bankai aktyviai dirba ir lietuviškų pensijų segmente.

Mes išdidūs, mes galim sau leisti, kad mūsų bankinių paslaugų rinka būtų monopolizuota (kitas didelis žaidėjas „Revolut“ neturi banko aptarnavimo skyrių, neteikia būsto paskolų ir daugybės kitų paslaugų).

Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimas parodė, kad Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pakeitimo normą – pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu, praneša LRT. Būsimieji pensininkai gali tikėtis tik mažiau trečdalio savo vidutinio atlyginimo.

Organizacijos prognozėmis, Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo, mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių. Lietuva užima žemiausią vietą ir tarp Baltijos valstybių.

Tyrimo duomenimis, Estijoje pakeitimo norma sieks 34,4 proc., o Latvijoje – 52,1 proc.

Jau kalbama apie pensinio amžiaus padidinimą iki 72 metų.

Tikėtina, kad ateityje, jei nekeisime tempo, jis susilygins su vidutine gyvenimo trukme.

Čia ne sarkazmas.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2023 m. siekė apie 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Portugalijoje pakeitimo norma sieks 98,8 proc., Turkijoje – 95,4 proc. ir Nyderlanduose – 93,2 proc.

Istorinis būsto paskolų palūkanų normų palyginimas:

Taip, tai iš dalies manipuliacija, nes bankai yra tik atspindys to, kas vyksta mūsų rinkoje.

O vyksta nekontroliuojamas visiškai atsipalaidavusio „verslo“ vartotojo plėšimas tyliai į visa tai žvelgiant daugybei iš mokesčių mokėtojų išlaikomų vartotojų teisių gynimo institucijų.

Priskaičiavus įvairias VšĮ garsiais pavadinimais, išlaikomais iš įvairių fondų, tokių įstaigų įstaigėlių galima surinkti keliolika.

Kiek pamenate garsių bylų, kai korporacijos ar didžiulės įmonės elgėsi neteisėtai ir už tai nukentėjo?

Kaip nukentėjo „Ignitis“ (jam priklauso „Elektros skirstymo operatorius“), kai surinko ir dividendais išsimokėjo 160 milijonų eurų?

Teisingai, labai skaudžiai.

Su valstybinių įmonių leidimu padidino tarifus ir, tikėtina, iš tų papildomų lėšų vartotojams per penkiolika metų grąžins tai, ką neteisėtai surinko per metus.

Absurdiškas klausimas, ar vartotojai, tokiomis ypač palankiomis sąlygomis įmonei paskolinę gigantišką sumą, gaus didžiausias ES palūkanas, kokias ima bankai, net nekyla.

Greičiausiai, kadangi pinigai išmokėti dividendais, tai mokesčių mokėtojai dar turės susimesti sugriuvusių elektros tinklų renovacijai.

Neliko darbams pinigų po išmokų akcininkams. Pas mus vartotojai ir mokesčių mokėtojai beteisiai. Esame tobulai subalansuota korporatyvinė valstybė.

Kaip nukentėjo dominuojantys bankai, žinoma, visiškai atsitiktinai be galo žiaurioje konkurencinėje kovoje (sarkazmas), teikiantys brangiausias paskolas ES, ar maisto prekių tinklai, kurie sugebėjo žaliavų kainoms krintant toliau išlaikyti vienas didžiausių kainų parduotuvių lentynose?

Teisingai, didžiausia jų bausmė – tai vargas viešųjų ryšių skyrių darbuotojams sugalvoti kokį nors „objektyvų“ tokių veiksmų pateisinimą.

Valstybė į tai nelabai reaguoja, nes į biudžetą per mokesčius, jau minėtą PVM, gauna savo dalį.

Tačiau nebereagavimas ima panašėti į absurdą, nes kas antros valstybinės įstaigos vadovas leidžia sau pamesti kryptį taškydamas pinigus. Pavyzdžiui, garsioji ligoninės istorija.

Labiau poilsinės nei darbo kelionės darbdavio sąskaita, viešųjų pirkimų pažeidimai, įtartinai išpūsti darbuotojų atlyginimai, įstaigai nenaudingi sandoriai – tik kelios iš neseniai sukurtos Klaipėdos universiteto ligoninės pirmtakų paliktų nemalonių staigmenų, rašo LRT.

Anksčiau uostamiestyje gyvavusios Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) veiklos auditas atskleidė nuostabą keliantį buvusios vadovybės išlaidavimą, panašu, nutempusį naująją įstaigą į nepavydėtiną situaciją.

Praradimai – bent 11 mln. eurų.

Klausimo „ką veikė kontroliuojančios institucijos“, kaip ir kalbant apie „Ignitis“ verslo pasiekimus su neteisėtais tarifais, niekas net nekelia.

Negalima gerų vadovų su geromis algomis judinti ir vaikyti.

Kaip ir čekiukų skandalas – nė vieno nepatogaus klausimo įstaigoms, kurios savivaldybėse reguliariai atlikinėjo auditus ir metai po metų savo autoritetingais parašais patvirtindavo, kad viskas gerai ir teisėta.

Klausiate, o kuo čia susijusios pensijos?

Tiesiogiai.

Mes toliau gyvename gyvulių ūkyje, kur leidžiame sau taškyti milijonus neaišku kam, o paskui skundžiamės, kad tie mokesčių mokėtojai liko už borto.

Tiesa, negalime sakyti, kad politikai nieko nedaro.

Prieš kiekvienus rinkimus pensijos padidinamos.

Iš valstybės biudžeto, žinoma. 11 milijonų eurų, kuriuos, kaip skelbiama, ištaškė ligoninė, tai senelių namai, leidžiantys išspręsti labai rimtą problemą visame regione.

Tuo labiau kad tai tik vienas iš atvejų, apie kuriuos mokesčių mokėtojai sužinojo.

Kada girdėjote apie tai, kad reorganizacija davė vaisių bei už optimaliai (nevartoju žodžio „sutaupytų“, nes taupymas pas mus paprastai reiškia tik problemos nukėlimą kitam vadovui, kurio kadencija bus po dabartinio) naudojamas lėšas realiai pagerinta įmonės ar organizacijos veikla ir visuomenė gali raškyti to vaisius?

Kad ir atvežti artimuosius į naujus senelių namus?

Tam, kad liptume iš šio lengvų pinigų prakeiksmo, reikia visai nedaug – tiesiog kad institucijos dirbtų savo darbą, o ne užsiiminėtų „projektine veikla“.

Struktūrą turime, tačiau neturime politinės valios jas priversti dirbti, nes artojui paleidus vadžias joks arklys vagos nebears.

Tiesiog ganytis vešlioje pievoje kur kas patogiau.

Žinote, koks skirtumas tarp mūsų ir švedų pensininkų? Atsakomybė.

Jie iš žmonių ir fondų, kurie investuoja jų lėšas, gali paprašyti atsakomybės už tai, kaip panaudojami pinigai.

Mes – ne.