Šių laikų pilietinėje visuomenėje galima rasti pagal kiekvieno žmogaus interesus veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurios atstovauja ir gina žmogaus teises ir laisves, atstovauja vaikus, mamas, vyrus, ūkininkus, darbuotojus, LGBT narius ir pan., ir bendradarbiauja su valstybe.
Nors Lietuvoje yra sudarytos visos galimybės būti pilietiškiems ir prisidėti prie savo ir visuomenės interesų stiprinimo, šalies piliečiai, pagal UAB „Eurointegracijos projektai“ 2020 metais atliktus tyrimus, vangiai jungėsi į organizacijas. Pagal pilietinės galios indeksą tais metais nesiekėme net 40 balų iš 100.
Tačiau buvo galima džiaugtis, kad šie rodikliai kilo aukštyn.
Buvo vilties, kad, laikui bėgant, pilietiškų žmonių ir stiprių nevyriausybinių organizacijų bus daugiau, o gerovės valstybė gali būti pasiekiama.
Atrodo, kad šiuo sunkiu visam pasauliui metu, tiek per pandemiją, tiek vykstant karui Ukrainoje, ypatingai padidėjo pilietinis aktyvumas, atsirado daugiau nevyriausybinių organizacijų, bet pilietinis galios indeksas nebekyla, netgi, atvirkščiai, - nusmuko.
Šis indeksas matuoja visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pojūtį, bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą. Apskaičiuota vidutinė jo reikšmė 2022 metų pabaigoje - 35,9 balo iš 100 galimų, yra mažesnė už 2020 metų.
Dėl jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimo jau 1996 metais Seime buvo priimta Valstybės jaunimo politikos koncepcija, kurios tikslas buvo įtraukti jaunus žmones į politinį ir visuomeninį gyvenimą.
Nors tiek Lietuvos valstybė, tiek ES, nevyriausybinių organizacijų dėka, skatina jaunimą būti pilietišku, dalyvauti organizacijų veiklose, daugiau nei pusė tyrimuose dalyvavusių jaunuolių nepriskiria savęs jokiai organizacijai ir nedalyvauja savanoriškoje veikloje.
Dažniausiai sutinkamos priežastys dėl jaunimo pasyvumo - informacijos pasiekiamumas, motyvacijos trūkumas ir panašiai.
Nemaža ir tokių jaunų žmonių, kurie dar yra nesusidūrę su NVO, ar nežino ką reiškia „nevyriausybinės organizacijos“ (NVO). Todėl pasistenkime jas apibrėžti. Nevyriausybinės organizacijos yra pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme nesiekiančios organizacijos (įstaigos), kurių misija yra tarnauti visuomenės labui. Nevyriausybinių organizacijų juridinės formos - viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos ar asociacijos. Jos kitaip dar vadinamos trečiojo sektoriaus organizacijomis.
Tinklalapyje http://www.3sektorius.lt/ (NVO duomenų bazėje) šiuo metu yra registruota 1669 nevyriausybinių organizacijų, tačiau, kaip matome pagal Pilietinės galios indekso tyrimų rezultatus, jų nepakanka. Turėtume žymiai labiau įsitraukti mes - LR piliečiai, nes be mūsų įsitraukimo, pažangesnės valstybės niekas kitas nesukurs.
Tiesioginis gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų tvarkyme mūsuose dažniausiai suvokiamas tik kaip piliečių dalyvavimas rinkimuose. Lietuvoje - dar nedaug piliečių, kurie aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, todėl galima konstatuoti, jog dauguma jų, sąmoningai ar ne, už juos yra linkę leisti priimti sprendimus atsakingiems valstybės tarnautojams. Galima teigti, jog žmonių su geromis intencijomis šalyje turime tikrai nemažai, tačiau - ne tiek, kad jų užtektų stipriai gerovės valstybei.
Čia labai svarbus kiekvieno iš mūsų įsitraukimas, nes būdami NVO steigėjais ar savanoriais, valstybėje stipriname demokratiją, o žmonės jaučiasi turintys daugiau galios prisidėti prie visuomenei svarbių klausimų sprendimo.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dar 2020 metais visuomenei pristatė Lietuvos, kaip Gerovės valstybės viziją, kuria ketino vadovautis, dirbdamas kartu su Vyriausybe.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Gerovės valstybės vizija neįmanoma be nevyriausybinių organizacijų sektoriaus. „Todėl kviečiu Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje.“- tuomet sakė G. Nausėda.
Prezidentas savo pranešime sakė: “Tikrąją valstybės brandą pasieksime tik tada, kai dauguma gyventojų, turėdami tam reikiamas sąlygas, aktyviai dalyvaus visuomeniniame gyvenime“.
Iki brandos turime kur pasistengti, tačiau naiviai tikiu šviesia Lietuvos ateitimi ir jos piliečiais.
Sukurkime sau gerovės valstybę.
Rašyti komentarą