Algimantas Rusteika: Anekdotas – konservatoriai nebenori valdžios

O konservatnikų užgultoj Lietuvoj įvyko stebuklas, vertas Gineso knygos!

Valdžia ima kritikuoti pati save! Ir pati labai nori prieš laiką atsistatydinti, tiesiog nebegali, kaip nori, na, beveik kaip į tualetą! O opozicija tai ne, nenori valdžios - turėkit ją sau, mums jos nereikia!

Kas juokingiausia - matot, truputėlį savivaldybėse kanceliarinių vogė, tai dabar atsistatydinam!

Kai Mažeikių naftą dovanojo apsimestinei firmelei, laivyną pjaustė, Lietuvos dujas už dyką atidavė, slapta privatizavo Ignitis ar kūrė ofšoruose "Independensą", kada milijonai valstybės turto išgaravo be kaltininkų, kai valstybines strategines įmones tuoj išsidalins - tai nieko, vsio zakonno!

O kai kokia skaisti kriuksė ar nagla šiugždė net čekiukų nesugebėjo keliolikos tūkstantėlių vogimui surinkti - mes pasiduodam, atsiduodam ir dedam į krūmus!

Pažiūrėkit visi, kokie mes principingi! Mes kalti!

Šiaip tai tikėjimas tuo, kad tas „atsistatydinimas" dėl nesurinktų čekiukų, dabar yra absoliutaus debilumo ženklas.

Net valdiškų politologų nebeliko, kurie tuo iš visų konservatorių kalbančių galvų sklindančiu kliedesiu bent apsimestinai tikėtų.

Visas šitas cirkas - gelbėjimosi plano dalis, niekas politikoje sau nenaudingų veiksmų nedaro. Konservatnikų klanas paniškai bijo naujų rinkimų, ateinančių naujų politinių jėgų ir teisėto tautos teismo.

Prasideda didžiulė politinė, ekonominė, karo Ukrainoje sukeltų pasekmių ir globalių permainų krizė. Ateina metas, kai teks atsakyti už tai, ką padarei ir ko nedarei. Viskas tik dėl to, kaip valdžiai išlikti, ponai. Kokie variantai?

1. „Niekas nepasikeis", „atsistatydinimo" Seimas nepriims, nes opozicijai naudingiau palaukti, kol koalicija galutinai nugarmės į bedugnę ir per eilinius rinkimus pasiimti daugiau. Tada konservų nauda - darom ką norim iki galo, jokių interpeliacijų ir nepasitikėjimų, patys kalti, norėjom atsistatydinti - nepritarėt!

2. Koalicijos skilimas - vietoj liberalų (kaip E.Gentvilas ardosi, vadinasi, grėsmė yra) ar vietoj laisviečių pasiimti socdemus(„dėl Lietuvos" viską padarys!) ar vardanlietuvininkus (tas pats).

3. Atsistatydina PIŠ. Tada reikės naujos vyriausybės ir ta pati dauguma patvirtina tos pačios koalicijos vyriausybę, tik pasikeičia personalijos. Blogiausiu variantu įsigalioja variantas Nr.2.

4. Iš tikrųjų skelbiami priešlaikiniai. Tada dar likusios įtakos, reitingų likučių, megztų berečių ir biudžeto erkių - Vilniaus naujalietuvininkų - bei LRT pajėgomis yra šiokių tokių teorinių šansų bent sudalyvauti naujojoje koalicijoje ir apsaugoti asmeninius užpakalius nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kas pridirbta.

Ir patikėkit, visi variantai jiems realūs. Prie to paties dabar, vykstant politinei ir informacinei isterijai, galima ir kitus savo reikaliukus pasitvarkyt.

Štai tęsiamas neokolonijinis ideologinis šantažas. Prieš kelias dienas 22 užsienio šalių ambasadoriai ir vėl oficialiai kreipėsi, darydami spaudimą įstatymų leidėjams.

Reikalauja LGBT propaguojamo Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo. Seimas tam pusiau slapta, meluodamas visuomenei ir apgaudinėdamas, pritaria.

Tokie ambasadorių veiksmai pažeidžia Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 41 (1) straipsnį, draudžiantį diplomatams kištis į šalių, kuriose reziduoja, vidaus reikalus, bet argi kam tai rūpi?

Šiaip tai visas šis cirkas - ne anūkėlio nosiai, slėptis krūmuose - jau įprastas Gabrieliaus metodas ir net keista kažkaip, kad dar neišvažiavo vėl atostogų.

Aiškiai neapsieita ir be senelio gudraus ėjimo žirgu.

Aišku, yra ir variantas, jog čia tik provokacija ir "performansas".

Jau pradedu laukti organizuoto palaikančių varlyčių choro: "Dabar ne laikas!", "Karo akivaizdoje niekas arklių nekeičia!", "Keiskit koalicijos partnerius (t.y. akmenį po kaklu - laisviečius) ir dirbkit!", "Pasitikrinkit pasitikėjimą balsavimu Seime" (kur ir taip turi daugumą) ir panašių niekų.

Aišku, yra ir dar vienas variantas - politinių jėgų ir visuomenės testavimas ir pratinimas prie naujai suplanuotų nusikalstamų nesąmonių, pasiliekant sprendimo priėmimą po testo rezultatų.

Bet šiaip ar taip, tai ryškus politinės krizės ženklas ir akivaizdus įrodymas, kad konservatnikai suvokia savo pabaigą ir imasi eilinės apgaulės savo išlikimui.

Kadras iš 1999 m. "Williams" ir "Mažeikių naftos" sutarties pasirašymo. Redakcijos archyvo nuotr.