Algimantas Kirkutis: Žila patirtis veržliai jaunystei

Nepakanka, kad valstybę sudarantys piliečiai gyventų ilgai. Būtina sudaryti palankias sąlygas, reikalingas jų veiklaus ir darbingo amžiaus  prailginimui.

Tam, kad žmogus galėtų  kūrybingai dirbti, jis turi būti sveikas. O tam, kad jis galėtų dirbti ilgiau, jis turi būti ilgiau sveikas ir suinteresuotas savo darbo vaisiais.

Tai reiškia, kad greta prailgintos bendros statistinės šalies piliečių formalizuotos gyvenimo trukmės, labai svarbu įvertinti bei prailginti ir veiklaus (kokybiško - kūrybingo - darbingo) gyvenimo trukmę.

 Pasižiūrėkime, kokioje situacijoje šiuo požiūriu mes esame šiandieną. Niekam ne paslaptis, kad stovime veidu prieš didelę demografinę problemą.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, katastrofiškai nyksta darbingų gyventojų skaičius.

LR Vyriausybės daromos desperatiškos pastangos mažinti darbingo ir kūrybingo amžiaus žmonių (pagrindinio biudžeto pajamų šaltinio) emigraciją neduoda norimo efekto.

Tuo tarpu, sparčiai senstant visuomenei, socialinių ir medicininių išmokų poreikis aptarnauti augančiam vyresnio amžiaus žmonių skaičiui didėja.

Akivaizdu, jog spartaus visuomenės senėjimo ir sąlygotas sergamumo augimas skatina jos darbinio efektyvumo mažėjimą ir iššaukia  sveikatos apsaugos bei socialinių išmokų poreikio augimą.

Šios šiuolaikinės visuomenės vystymosi dinamikos  „žirklės“ yra vienas iš pačių didžiausių mūsų laikmečio socialinių iššūkių, nes ilgalaikėje perspektyvoje tai daro ženklų neigiamą poveikį šalies ekonomikos plėtrai ir tolimesniam vystymuisi.

Svarbu pastebėti, kad Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių Europos Sąjungos valstybių narių.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyr. patarėjo Stepono Kulbausko, vyresnio amžiaus žmonių mūsų valstybėje nuolat daugėja: „Jei 2002-aisiais 55 metų ir vyresnių žmonių  turėjome apie 25 proc., tai 2015-aisiais jau apie 31,7 proc.“. Ši tendencija negali toliau likti be reikiamo LR Vyriausybės dėmesio.

 Vyresnio amžiaus asmenys, norėdami ilgiau išlikti darbingi ir kūrybingi, daugiau nei kiti gyventojai, turi atsakingai pasirūpinti savo sveikatos tausojimu ir sustiprinimu.

Tai reikalauja iš sveikatos apsaugos sistemos palankesnių sąlygų vyresnio amžiaus asmenų grupei kuo ilgiau išsaugoti savo sveikatą sudarymo.

Be to, senjorai nėra skatinami prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo jėgos rinkos poreikių, todėl, neturėdami visuotinai prieinamų galimybių kelti kvalifikaciją ir susirasti darbo, jie papildo socialiai remtinų bedarbių gretas.

Prie vyresnio amžiaus asmenų nedarbo prisideda ir neigiamas visuomenės bei darbdavių požiūris į juos.

Žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą darbdaviai mieliau renkasi jaunus darbuotojus, neturinčius patirties, kai tuo tarpu vyresnieji, neatsižvelgiant į jų praktinę patirtį, paliekami už įmonės vartų.

Tai,  tikriausiai, padeda keliant konkrečios įmonės pelningumo lygį, tačiau reikšmingai gilina valstybės socialinių išmokų naštą.

Negana senjorų atžvilgiu vykdomos LR Vyriausybės netoliaregiškos ekonominės politikos, vyresnio amžiaus asmenys patiria ženklią kultūrinę bei socialinę izoliaciją.

Nepagrįstai nuvertinus  senjorų gyvenimo bėgyje sukauptą patirtį, dažnai iškyla pavojus susidurti su problemomis, kurios jau buvo išspręstos praeityje.

Greta prarasto laiko, tai turi ir materialinę-ekonominę vertę.

Visos aukščiau mano paminėtos priežastys prisideda prie nuolat, iki neapibrėžtumo didėjančio valstybės biudžeto  prasiskolinimo bankams ir transnacionalinėms korporacijoms, o taip pat kelia nepasitikėjimą LR Vyriausybe.

Turime rinktis: ar ir toliau stebėsime, kaip grimztame į liūną, ar mėginsime  iš jo kapstytis?..

Šalia senjorų paskatinimo savo problemas spręsti patiems, svarbu valstybiniu lygmeniu priimti sprendimus, kurie nukreiptų visuomenę į jos veiklios ilgaamžystės periodo trukmės prailginimą.

Tokie sprendimai turi būti priimami remiantis  šiuolaikinių socialinių ir biomedicininių mokslinių atradimais.

Einant tuo keliu būtina ne tik sukaupti reikiamą kiekį naujausių biomedicininių ir socialinių žinių, bet informuoti bei kuo plačiau įtraukti visą, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinio statuso, šalies visuomenę į šį procesą. 

Siekiant efektyviau  taisyti susidariusią situaciją šioje srityje, šalia vyriausybinių sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo praktikoje, reikalingas ir pačių senjorų  aktyvesnis susibūrimas į bendruomenes ir jų įsijungimas  į visuomeninę bei politinę veiklą.

Todėl šūkis – „ŽILA PATIRTIS VEŽLIAI JAUNYSTEI!“ šiuo metu mūsų visuomenei darosi vis suprantamesnis ir aktualesnis.

Lietuvos akademinės bendruomenės emeritai ir senjorai, kurie tebeturi daug kūrybinio potencialo ir energijos, mano, jog gali būti naudingi savo šaliai sprendžiant aptariamą problemą. Jie yra pasiruošią pasidalinti su kitais senjorais savo žiniomis, patirtimi ir išmintimi, kurią pavyko sukaupti savo karjeros metu dirbant universitetuose, mokslo tiriamuosiuose institutuose ir kitose pedagoginės mokslinės ir praktinės veiklos įtaigose.

Siekiant suburti brandaus amžiaus žmones bendram, naudingam visuomenei darbui pieš 26 metus buvo įkurta viešoji įstaiga Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija (LVIA).

Pagrindinis šios organizacijos veiklos tikslas padėti sparčiai senstančios mūsų visuomenės piliečiams kuo ilgiau išlaikyti darbingumą ir socialinį aktyvumą. LVIA kūrė ir jos veiklai vadovavo visa eilė iškilių VU MF profesorių ir kitų žinomų Lietuvos piliečių: K.Krikštopaitis, K.Ambropzaitis, A.Bartusevičienė, A.Jackaitis, K.Vaištarienė, F.Taunytė ir kt.

 Kurį laiką minėtos organizacijos veikla buvo kiek prigesusi, tačiau 2022 metais, balandžio mėnesį susirinkęs LVIA aktyvas priėmė sprendimą  atgaivinti organizacijos veiklą.

Buvo išrinkti nauji LVIA tarybos nariai, kurie KU prof. Algimantui Kirkučiui patikėjo LVIA Prezidento pareigas. 

Per nepilnus aštuonis mėnesius Lietuvos medicinos bibliotekoje ir KU Botanikos sode, LVIA aktyvo neatlyginamų pastangų dėka, surengti net septyni pažintiniai-edukaciniai renginiai, kurių metu LVIA nariai ir svečiai turėjo galimybę bendrauti su LR Seimo nariais (J.Oleka, A.Vinkumi, D.Kepeniu, V.Andriukaičiu).

Nereikalaudami užmokesčio  skaitė paskaitas profesoriai A.Razbadauskas; A.Olšauskas; A.Klimienė. J.Pabrėža ir A.Kirkutis),  gydytojai L.Sorevičienė, O.Jurkauskienė, V.Kramarauskienė, slaugos mokslų magistrė G.Godytė, sveikatos priežiūros specialistė S.Kriaučiūnienė,  Šv. Pranciškaus ordino Klaipėdos vienuolyno Onkologijos centro darbuotoja N. Raugelytė ir kt. LVIA veiklą parėmė LMB direktorė R.Vaišvilienė ir techninė darbuotoja I.Tomaševskienė, žurnalo „Raktas“ redakcija, vyr. redaktorė G. Šleinytė-M, kompanija NUGA BEST, direktorė T.Kovaliova ir kt.

 LVIA veiklos atnaujinti nebūtų galima be aktyvaus  akademijos narių: gydytojos-fitoterapeutės Z.Tikuišienės; K.Balčiūno;  A.Pečeliūnaitės; A.Mikalauskienės ir kitų  LVIA narių dalyvavimo. 

Ištiesti ranką ir padėti artimam žmogui oriai, pilnavertiškai  gyventi yra kiekvieno iš mūsų didis ir kilnus tikslas. 

Pasirūpinti Lietuvos senjorais, suteikiant galimybę jiems būti sveikesniais ir socialiai reikalingesniais visuomenei, yra vienas iš tokių svarbių LVIA darbų.

Iš 2023 metų LVIA nariai tikisi dar aktyvesnio, abipusiai naudingo bendradarbiavimo su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis bei verslo organizacijomis tam, kad kuo daugiau įtrauktumėme namuose prie televizorių ekranų bergždžiai leidžiančius laiką senjorus į įdomią ir visuomenei naudingą praktinę veiklą.

Kviečiame visus neabejingus savo ir lietuvių tautos ateičiai žmones įsijungti arba kitaip  prisidėti prie LVIA išsikelto kilnaus tikslo įgyvendinimo: suformuoti prielaidas ir sukurti būtinas sąlygas bei realizuoti veiklą, įgalinančią kuo ilgiau išlaikyti mūsų  visuomenės vyresniojo amžiaus žmonių grupės darbingumą bei socialinį aktyvumą.

LVIA Prezidentas, KU prof., habil. med. m. dr. Algimantas KIRKUTIS