Živilė Vaškytė-Lubienė: gyvenimo džiaugsmo mokausi iš dukters

Respublika.lt, Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ

2014-08-18 12:14

Po motinystės atostogų pavasarį prie LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vairo vėl stojusi Živilė Vaškytė-Lubienė (33) viena iš tų moterų, kurias retai kada išgirsi besiskundžiančias. Prieš porą metų aukso žiedus su dainininku Edgaru Lubiu (30) sumainiusi Živilė ir šiandien švyti lyg per medaus mėnesį. Ji puikiai susidoroja su mylinčios žmonos, rūpestingos mamos ir atsakingos žurnalistės pareigomis. Naujame LNK sezone Živilės pareigos nesikeis - ji su žiūrovais ir toliau sveikinsis laidoje „Labas vakaras, Lietuva“. Tiesa, nedidelių pasikeitimų bus, bet jų kol kas neatskleidžia.

- Į darbą po motinystės atostogų grįžai kiek anksčiau, nei planavai. Ar dėl to nebuvo apmaudu?

- Ne, kai grįžau, greitai įsivažiavau, dabar atrodo, kad tos ilgos pertraukos ir nebuvo. Nebuvo jokio streso ar kamerų baimės. Smagu, kad labai džiugiai sutiko kolegos. Kita vertus, kai pakvietė grįžti, pamaniau - juk bus vasara, galėčiau su vaiku prie jūros ilsėtis, o turėsiu dirbti. Bet nieko. Vadinasi, taip turi būti. Dabar poilsiui naudojame savaitgalius, nesėdime mieste. Be to, negaliu varyti Dievo į medį - mano darbas itin dėkingas, užimta esu tik popiet, visą kitą laiką galiu skirti dukrai.

- Tai ar jau pasilepinai atostogomis?

- Taip. Buvome išvažiavę į Nidą. Padarėme turą po Lietuvos pajūrį. Aplankėme gimines.

- Kas tau svarbiausia per atostogas?

- Man nereikia jokių ypatingų sąlygų, kad atsijungčiau. Net kai paprastą dieną grįžtu iš darbo, vos įžengiu pro namų duris, viską pamirštu. Galvoje lieka tik šeima, namai, draugai. Kartais manęs Edgaras paklausia: tai kas gero nutiko Lietuvoje? Man reikia akimirką pagalvoti, kad prisiminčiau dienos naujienas.

- Darbas, namai, darbas - ir taip kiekvieną dieną. Nevargina tokia rutina?

- Ne. Aišku, būna, kad užsisuki tame rate kaip kokia voverė - tą padaryti, ten nuvažiuoti, su vaiku pabūti. Bet džiaugiuosi, kad pati galiu auginti savo vaiką. Juk tai kiekvienos mamos svajonė.

- Artėja naujas LNK sezonas. Ar jūsų laida nuo rudens kaip nors keisis?

- Esminių pokyčių nedarysime, nes laida žiūrima, todėl jų nelabai reikia. Bet galiu pasakyti, kad atsinaujinimo tikrai bus, tik kol kas nenorėčiau atskleisti.

- Įsivaizduokime, kad niekada nemačiau laidos „Labas vakaras, Lietuva“. Apibūdink, kuo ji skiriasi nuo žinių laidos.

- Mūsų pranešamų naujienų pateikimas nėra toks griežtas kaip žiniose. Su Pauliumi (antruoju laidos vedėju Pauliumi Skuču - aut. past.) ir pajuokaujame, ir padiskutuojame. Turime pašnekovų. Pakalbame su kriminalų pranešėju. Jis pasako tokių įvykių, kurių nepraneša žiniose. Mūsų laida yra laisvesnė. Be to, ji yra pirmoji žinių laida LNK eteryje. Kas žiūri mūsų laidą, viską sužino pirmas, nebereikia laukti vakaro.

- Užsiminei apie kriminalines naujienas. Jų žinių laidose netrūksta. Ar pačiai, sekant tokią informaciją, paskui pavyksta ramiai gatvėmis vaikščioti?

- Moku atsiriboti. Be to, tiesioginiame eteryje esi priverstas jautriai nereaguoti. Be abejo, sunku likti abejingam, kai girdi naujienas apie vaikų žalojimą, mušimą. Tokiais atvejais pagalvoji: kodėl tokiems žmonėms duota susilaukti vaikų, o kai kurie normalūs žmonės negali?

- Kokie pašnekovai lengviausi, o kokie sunkiausi?

- Nepriklausomai nuo pašnekovo ruošiuosi visiems pokalbiams ir nenumatytoms situacijoms. Labiausiai erzinantys pašnekovai - politikai. Patys supranta, kad meluoja, bet vis tiek meluoja. Bandai pasakyti, kad meluoja, o jie dievagojasi, kad meluojame mes. Su jais niekada nežinai, ar pavyks atviras pokalbis.

- Ar būna, kad po laidos pašnekovai išeina pikti?

- Dažniausiai taip ir būna. (Šypsosi.) Bet taip yra todėl, kad neleidi jiems meluoti.

- Gal turi slaptų ginklų, kaip prakalbinti uždarą pašnekovą?

- Tiesioginio eterio bėda, kad pokalbiui turi vos kelias minutes. Nėra kada prisijaukinti pašnekovo, todėl bandai su juo pabendrauti prieš pokalbį, per reklamos intarpą, kad suprastum, kas tai per žmogus. Dažnai pašnekovą reikia raminti dėl streso, kamerų baimės. Pamenu porą moterų, kurios labai drebėjo, bet interviu pavyko.

- Kokių LNK laidų lauki naująjį sezoną?

- Visada laukiu naujo sezono, nes jis įpučia naujų vėjų. Įdomu pažiūrėti, kokie nauji projektai pasirodys TV eteryje, kaip jiems seksis. Ypač intriguoja didžioji LNK sezono naujiena - „Norim dar! - su „radistais“. Be to, smalsu pamatyti ir tai, ką siūlo konkurentai, kaip jie bando kovoti su mūsų laidomis.

- Pati niekada nesusiviliojai šokių ar panašiais projektais?

- Mane kvietė labai daug kartų, bet nenorėčiau eiti ten šiaip sau. Jei jau ryžčiausi, norėčiau įdėti tikrai daug darbo. Pavyzdžiui, man labai patinka ledo šokiai. Pamenu, vaikystėje žiūrėdavau dailiojo čiuožimo konkursus ir vis galvodavau, kaip jie taip sugeba. Bėda ta, kad kol kas tokiems projektams visai neturiu laiko.

- Tikiu, kad gimus dukrytei laiko trūksta daug kam. Kokius įpročius pakeitė šeimos pagausėjimas?

- Miego įpročius. (Šypsosi.) Be abejo, negaliu skųstis - jei Frida naktį ir pabunda, greitai užmiega. Todėl nėra taip, kad naktimis apskritai nemiegočiau. Bet jau nepamenu, kada nepertraukiamai išmiegojau visą naktį. Bet nieko. Kartais ilgiau pamiegu ryte. Be to, dukrytės gimimas privertė daugiau būti lauke. Kasdien einame pasivaikščioti, nereikia ir sporto klubo. Apskritai Frida tapo pagrindine mūsų gyvenimo ašimi.

- Sakoma, kad vaikai geriausi mokytojai. Ko mokaisi iš dukros?

- Visada įtariau, bet tik supratau, kad turiu daug kantrybės ir kad jos labai reikia norint kokybiškai leisti laiką su vaiku - nesinervinti pačiai ir nenervinti jo. Be to, Frida mus moko gyvenimo džiaugsmo. Kai matai, kaip ji džiaugiasi kiekviena smulkmena, kurių mes dažnai nepastebime, supranti: jei šitaip sugebėtų suaugusieji, pasaulis būtų kitoks.

- Netrukus Fridai sukaks metukai. Kaip švęsite pirmąjį gimtadienį?

- Nesu iš tų mamų, kurios ruošia grandiozinę šventę su specialia programa. Bus giminių, draugų, tetų. Bus daug džiaugsmo, ištiestų rankų, per kurias Frida keliaus, o paskui nelabai norės eiti ar ropoti. (Šypsosi.)

- Kokiais pasiekimais ji jau gali didžiuotis?

- Nors jau stovi, dar nevaikšto. Labai mėgsta klausyti dainų, tad lopšines dainuoju ir aš, ir tėtis. Frida kasdien parodo ką nors naujo, prajuokina - su ja nenuobodu. Ir vis gudrėja.

- Vadovaujiesi kokiais nors patarimais, kaip auginti vaiką?

- Pačioje pradžioje, kai vaikas buvo labai mažas, klausiau patarimų. Paskui supratau, kad reikia nuo jų atsiriboti, nes laikai pasikeitė ir tai, kas buvo priimtina prieš dvidešimt metų, nėra išlikę taip pat, todėl pasikliauju nuojauta, be to, radau labai gerą gydytoją, o kartais pasitariu su neseniai gimdžiusiomis draugėmis.

- Kaip Frida sutaria su tėčiu?

- Gerai. Juodu turi savų žaidimų, todėl džiaugiasi būdami drauge.

- Tiek anksčiau, tiek dabar jūsų šeimą seka ne tik smalsuolių žvilgsniai, bet ir fotografų objektyvai. Ar tai nevargina?

- Kai ištekėjau, po didinamuoju stiklu atsidūrėme dviese. Bet į gatvę išeiti nėra sunku. Mums juk net vestuves pavyko nuslėpti. Nenorėjome viešai tuoktis, norėjome švęsti šeimos būryje. Paskui, kol visi suuodė, praėjo nemažai laiko. Buvo pora dienų, kai negalėjai kelti telefono ragelio. Be to, ir nėštumo ilgai niekas nepastebėjo. Kai pasakiau darbe, jau laukiausi šeštą mėnesį.

- Pati gimdei ligoninėje. O ką manai apie moteris, kurios ryžtasi gimdyti namuose?

- Labai drąsios moterys. Man atrodo, kad tai per didelė rizika. Jei nebijai dėl savęs, pasisaugok dėl vaiko. Suprantu, kai taip įvyksta netyčia, kai neturi pasirinkimo, bet nesuprantu, kam taip rizikuoti, kai yra medicina, yra profesionalų. Juk ir ligoninėse nutinka nelaimingų atsitikimų, nors medikai žino, ką daro. O rizikuoti namie...

- Su vyru Edgaru esate vegetarai. Kaip maitinate dukrytę?

- Kol kas ji vegetarė. Bet žiūrėsime, stebėsime. Jei bus kokių nors pokyčių, ieškosime geležies ne mėsoje. Aš be mėsos jaučiuosi gerai ir norėčiau, kad duktė augtų taip pat, kad turėtų tas pačias vertybes.

- Neseniai paminėjote dvejų metų santuokos sukaktį. Kaip prabėgo tie pora metų?

- Visi sako, kad po vestuvių niekas nesikeičia, bet aš sakau, jei niekas nesikeistų, niekas ir nesituoktų. Gal ateina aiškumas, ramybė. Juk sukuri šeimą, pažadi vienas kitam, ateina emocinis stabilumas. Nemoku paaiškinti. Nors žmogus, su kuriuo ir toliau gyveni, nepasikeičia, jausena atsiranda kitokia. Kita vertus, sutuoktinį paprasčiau pristatyti kitiems. Juk mylimo vyro draugu nepavadinsi, sugyventiniu tuo labiau, skamba kaip iš kriminalų laidos. O kai pasakai, kad čia tavo vyras, - viskas aišku.

- Ar randi laiko sau?

- O kas tai yra? (Šypsosi.) Nueinu pas kirpėją. O jei rimtai, aš labai gerai leidžiu laiką su dukra. Jei reikia kur nors išeiti, einame karu. Tiesa, yra vienas dalykas, apie kurį seniai galvoju. Labai noriu pažaisti golfą, bet laiko nerandu. Aišku, tai ne bėda - jei nepavyks šią vasarą, pavyks kitą.