Whitney Houston interviu Oprah Winfrey 2009 m. (2 dalis)

II dalis

Pirmoje interviu dalyje Whitney pasakojo apie savo santuoką su R&B žvaigžde Bobby Brownu, priklausomybę nuo narkotikų ir pasitraukimą nuo žiniasklaidos dėmesio. Antrojoje dalyje dainininkė atvirai kalbėjo apie tai, kaip  paliko Bobby Browną, apie Michaelo Jacksono mirtį ir apie savo naująjį albumą.

Whitney: Žinojau, kad Dievas dar yra su manimi. Aš bandžiau sugrįžti į dvasingą gyvenimą.

Oprah: Manėte, kas nors nutiks, kai jūs apsvaigusi nuo narkotikų sėdite ant sofos?

Buvo dienų, kai jis daužydavo daiktus namuose. Mes turėjome didžiulį mūsų šeimos portretą. Jis nupjovė mano galvą portrete. Supratau, kad tai labai keista, ir tai buvo pirmasis ženklas.

Po to buvo ir kitų įvykių. Jis pradėjo piešti akis mano miegamajame. Tik akis. Piktas akis, kurios žiūrėjo į mane iš kiekvieno kambario kampo.

Jis pradėjo piešti ant sienų?

Taip. Ant sienų, kilimų, spintos durų. Kai atidarydavau duris, viduje pamatydavau vieną piešinį, kai uždarydavau - kitą. Tai buvo labai keista.

Nors Whitney artimieji nepageidavo Browno matyti laidotuvių ceremonijoje, jis visgi išlydėjo velionę į paskutinę kelionę. Prie tėvo glaudėsi jųdviejų su Whitney dukra devyniolikmetė Kristina Brown. REUTERS nuotr.

Kaip jūs į tai reagavote?

Aš stebėjau. Pradėjau bijoti ir nujausti, kad gali nutikti kas nors baisaus.

Kiek laiko praleidote reabilitacijos klinikoje?  

Aš ten buvau 30 dienų. Vykau į tokią kliniką, į kurią galėjau pasiimti savo vaiką. Norėjau, kad ji suprastų mane. Aš jai nemelavau.

Jūs jai paaiškinote apie narkotikus?  

Taip.

Ką jai pasakėte?

Aš jai pasakiau, kad dėl to kaltas mūsų gyvenimo būdas, kad taip gali nutikti.
Po reabilitacijos vėl grįžau prie senų įpročių. Vieną dieną mano mama atvyko į mūsų namus. Tuo metu man buvo juokinga, bet dabar suprantu, kaip stipriai mama mane myli.

Ji įėjo į mano namus kartu su šerifu ir pasakė: "Aš turiu teismo įsakymą. Arba daryk, kaip aš sakau, arba nedaryk nieko. Tu pasirodysi televizijoje ir praneši, kad pasitrauki."

Jūsų mama atvažiavo į jūsų namus su šerifu?

Ji sakė: "Neverta taip aukotis." Ji sakė: "Bobby, jei tu pajudėsi, šerifas tave nušaus." Jis stovėjo ir nejudėjo.

Tuomet ji pasakė: "Eime. Neketinu tavęs prarasti. Aš neatiduosiu tavęs šėtonui. Noriu susigrąžinti savo dukrą. Noriu vėl išvysti spindesį tavo akyse. Noriu matyti vaiką, kurį išauginau. Taigi priimk sprendimą, priimk jį dabar, nes aš turiu teismo įsakymą, liepiantį tau išvykti."

Jūsų mama norėjo, kad važiuotumėte į reabilitacijos kliniką ar kad bėgtumėte nuo tokios santuokos?

Aš turėjau važiuoti į reabilitacijos kliniką ir priimti sprendimą blaivia galva. Žinojau,kad man reikia apsispręsti dėl savo santuokos. Meldžiausi ir prašiau Dievo: "Jei tu man suteiksi vieną dieną stiprybės, aš išeisiu pro duris ir niekada negrįšiu atgal." Ir ta diena atėjo. Aš pasakiau: "Einu nupirkti pieno ir cukraus. Greitai grįšiu."

Jūs supratote, kad tai ta diena?  

Aš tai žinojau. Nebegrįžau. Nuvykau į Los Andželą. Baldai buvo pervežami, nusprendžiau parduoti namą, automobilius. Norėjau atsikratyti visko.

Prieš išvykdama?  

Kai išvažiavau. Apsistojau pas draugę. Jis nedrįso atvažiuoti, žinojo, kad nebus įleistas.

Kuriais metais tai vyko?  

2006-aisiais. Įlipau į lėktuvą. Turėjau su savimi dvi poras kelnių, sportbačius ir keletą porų apatinių.

Ar jums rūpėjo aplinkinių nuomonė?  

Ne.

Taigi jūs nebesistengėte įtikti visuomenės nuomonei?

Ne. Nenorėjau gyventi nešventoje santuokoje. Aš nenorėjau gyventi su vyru, kuris nežiūrėjo į santuoką rimtai, kuris buvo neištikimas.
Nebenorėjau vartoti narkotikų, norėjau, kad visa tai liautųsi. O jis norėjo ir toliau gyventi šitaip. Aš karštai meldžiausi, prašiau Dievo pagalbos. Bet mano mama, kuri yra labai tikinti ir kovinga, pasakė: "Paleisk jį. Palik viską."

Nejau ji anksčiau nepastebėjo, kad jūsų santuoka nėra laiminga? Ar jūs tai slėpėte ir nuo jos?

Jos neįmanoma apgauti. Ji nuolatos kartodavo: "Man nesvarbu, ką tu sakai. Aš tave pažįstu, matau, kad nesi laiminga. Jei tu nusileisi, nutiks kas nors blogo. Aš tavęs nepaliksiu vienos."

Kur tuo beprotišku laikotarpiu buvo jūsų dukra Bobbi Kristina?

Persikraustė pas mano brolį Gary ir jo žmoną Pat. Jie rūpinosi, kol ji mokėsi penktoje ir šeštoje klasėse. Tuo metu turėjau priimti svarbius sprendimus: ką man daryti, kur man važiuoti, kaip man išsikapstyti. Kai susitvarkiau pagrindinius dalykus, Kristina atvyko pas mane į Kaliforniją. Ten mes pragyvenome pusantrų metų.

Taigi jūs nebegyvenote su Bobby Brownu, bet žiniasklaida tuo metu apie tai nežinojo?

Taip.

Ar jūs nemanote, kad iki tol, kol išsikraustėte, Kristina pamatė pakankamai blogų dalykų?

Ji matė daug. Spjūvis man į veidą ją sukrėtė. Kai ji manęs paklausė, ar tėtis spjovė man į veidą, aš atsakiau: "Taip, bet viskas gerai." Ji atrėžė: "Ne. Mama, tai nėra gerai." Aš jai pasakiau: "Gal dabar tu nesupranti, bet pasitikėk manimi. Aš niekada tavęs nepaliksiu. Kai tu užaugsi, aš tau viską papasakosiu ir paaiškinsiu."

Tačiau kai persikraustėme į Kaliforniją, ji labai ant manęs pyko. Aš nesupratau jos. Aš klaupiausi prieš ją ant kelių, bandžiau įrodyti savo meilę.

Aš laukiau jo. Laukiau, kad jis ateitų ir viską prisipažintų.

Su dukra Bobbi Kristina 2011-ųjų vasarį. REUTERS nuotr.

Gyvendama Kalifornijoje, jūs vis dar tikėjote, kad susitaikysite su juo?

Taip. Aš laukiau.  

Taigi kas galiausiai jus privertė apsispręsti? Jūs nuvykote į Kaliforniją. Jūs laukėte.

Kalifornijoje nusipirkau mažą namelį įlankoje. Draugai mane ten nuskraidino privačiu lėktuvu. Susitikau su advokatu...

Po kelių mėnesių jis žadėjo atvykti, bet taip ir nepasirodė. Man labai rūpėjo dukros nuomonė apie tėvą. Buvo labai sunku jai viską papasakoti, nes ji buvo dar mergaitė, vos 13 metų. Tačiau internetas atskleidė viską. Ji man rodė nuotraukas ir klausė: "Mama, ar ten tėtis?" Ji matė jo nuotraukas su...

... kitomis moterimis.

Taip. Tai buvo siaubinga. Tuomet ji man pasakė: "Tu turi su juo išsiskirti."

Jūsų dukra taip pasakė?

Ji sakė: "Mama, paleisk jį. Lik čia su manimi. Mama, tu mane myli, manimi rūpiniesi ir man nemeluoji. O tėtis man vis žada, kad atvažiuos, bet niekada neatvažiuoja. Jis žada, kad nupirks man dovanų, bet niekada nenuperka. Mes vertos geresnio gyvenimo." Ji buvo protingesnė, nei aš maniau.

Jeigu jūsų dukra nebūtų to pasakiusi, kaip manote, gal iki šiol dvejotumėte? Ar jau buvote apsisprendusi?

Mano dvasia nebūtų leidusi man ilgiau dvejoti. Dievo dvasia yra stipri ir ji padeda priimti sprendimus. Mane labai palaikė mano šeima, mano broliai.

Kartą mano prodiuseris Clive Davis man pasakė: "Aš netikiu, kad viskas baigta. Dievas tau davė dovaną, o tu jos nevertini. Tu negali visko šitaip baigti. Aš tau duodu metus, tu turi apsispręsti. Pasaulis nori vėl tave išgirsti."

Kai eidavau apsipirkti, žmonės manęs klausdavo: "Kada išleisite naują albumą? Kada vėl dainuosite? Noriu išgirsti jus dainuojant." Jaučiau žmonių šilumą.

Kaip dabar laikosi Bobbi Kristina?

Puikiai. Kasdien vis panašesnė į mane.

Primena jus jaunystėje.  

Labai. Maža buvo labai panaši į savo tėvą. O dabar primena mane. Ji kuria, dainuoja.

Kaip jai sekasi dainuoti?

Puikiai, bet aš nenoriu, kad skubėtų. Aš noriu ją prižiūrėti.

Taigi jei ji norės būti muzikos verslo dalimi, jūs neprieštarausite?

Aš ją palaikysiu - kaip mano mama palaikė mane. Tačiau nereikia niekur skubėti. Kai man buvo keturiolika ir mane pastebėjo prodiuseriai, mama pasakė: "Whitney dar turi daug ko išmokti."

Ar jums patinka būti motina?

Labai. Man patinka matyti, kaip mano dukra auga. Ji tampa moterimi. Man patinka, kad ji su manimi kalbasi, dalijasi savo problemomis. Aš jai visada sakau: "Visko bus, bet mes kartu tai ištversime."

Ji manimi didžiuojasi. Šiandien ryte atėjo pas mane į lovą ir pasakė: "Mama, aš labai tave myliu ir labai džiaugiuosi. Tavo įrašai populiarūs visame pasaulyje."

Ką jūs mylite?  

Viešpatį. Aš jam dėkinga už jo malonę ir gerumą, už tai, kad niekada manęs neapleido. Aš myliu savo mamą, savo giminaičius, savo seseris ir brolius. Aš myliu jus, nes aš žinau, kad ir jūs už mane meldėtės.

Meldžiausi.

Visi kalbėjo, kad tai kažkoks košmaras, tačiau iš tiesų tai buvo gyvenimiška patirtis. Niekada nesu nieko panašaus patyrusi. Mano vaikystė buvo puiki, aš turėjau nuostabią mamą, gerą tėtį. Aš jį labai mylėjau.

Mano tėvas mirė, ir tada viskas pradėjo byrėti. Mano vyras pradėjo netinkamai elgtis. Turbūt jis pagalvojo, kad niekas manęs neužstos.

Jūs likote be tėvo.  

Taip, bet aš turėjau motiną.  

Kai tėvas jus padavė į teismą, buvo sunku?

Mano tėvui įtaką padarė žmonės, kurie melavo. Kai tėvas susirgo, aš lankiau jį ligoninėje, mokėjau už gydymą ir juo rūpinausi.

Taigi jūs jam atleidote?  

Žinoma. Aš myliu savo tėvą. Žinojau, kad jo sveikata silpna. Tuo metu jam buvo per 80 metų, jis sirgo diabetu ir jo širdis buvo labai silpna. Žmonės bandė tuo pasinaudoti, bandė iš jo gauti pinigų, jį šantažavo.

Tuo metu buvo skaudu, tiesa?

Labai. Vienu metu net nesikalbėjome. Tačiau kai jo sveikata labai susilpnėjo, aš atvykau į ligoninę ir jam pasakiau: "Baikime viską. Tu esi mano tėvas. Aš tave myliu. Aš visada būsiu su tavimi ir pasižadu tavimi rūpintis. "

Girdėjau, kad jūs nedalyvavote tėvo laidotuvėse, bet prieš tai turėjote galimybę su juo atsisveikinti.

Dieną prieš laidotuves turėjau galimybę atsisveikinti su savo tėvu privačioje aplinkoje. Ten buvo tik mano šeima. Mane nuolat persekiojo žiniasklaida, aš negalėjau ramiai gedėti, taigi su juo atsisveikinau individualiai.

Ar skaudi jums buvo Michaelo Jacksono mirtis?  

Sukrečianti. Aš pažinojau jį ir jo šeimą apie 20 metų. Žinojau, kad jis vartoja nuskausminamuosius, tik nežinojau, kad situacija tokia prasta. Atsimenu, kai filmavome "30th Anniversary Special", Michaelas buvo labai liesas.

Tuo metu jūs abu buvote labai liesi. Jūs buvote labai sublogusi.

Taip. Man darėsi baisu.

Žiūrint į jį?

Taip, ir žiūrint į save. Aš nenorėjau būti tokia.

Tuo metu jūs vartojote narkotikus - ar dėl to buvote tokia liesa?

Taip. Aš turėjau psichologinių problemų. Labai sielojausi.

Sielojotės dėl jo?

Taip, ir dėl savęs. Tuo metu mano santuoka griuvo. Mes su Michaelu buvome labai artimi.

Kada jį matėte paskutinį kartą?

Aš su juo dažnai kalbėjau teismo proceso metu. Jis nutraukė ryšius su daugybe žmonių, nenorėjo su niekuo bendrauti.

Ar jis nutraukė ryšius su jumis?  

Jis kalbėdavo su manimi telefonu, bet nenorėjo, kad jį pamatyčiau. Niekada nebuvau sutikusi tokio žmogaus kaip jis, man labai liūdna, kad viskas šitaip baigėsi.

Ar jūsų gyvenime buvo tokių akimirkų, kai pagalvojote, kad niekada nebeišsivaduosite nuo priklausomybės? Ar pagalvojote: "Aš sėdėsiu kambaryje, rūkysiu marihuaną, sumaišytą su kokainu, ir žiūrėsiu televizorių"?

Ne. Mano viduje visada kažkas kovojo.

Soul muzikos atlikėjas Bobby Brownas dėl buvusios sutuoktinės netekties savo planų neatšaukė ir koncertavo praėjus vos keletui valandų po dainininkės laidotuvių. Jis pareiškė, kad jo gerbėjai nekalti ir jų negalima nuvilti.

Ko jūs pasimokėte iš to laikotarpio, kai vartojote narkotikus ir sėdėjote kambaryje, pilname pieštų akių?

Buvo labai sunku, nes jis manęs nepaleido. Jis nenorėjo, kad išeičiau.

Manėte, jog neužteks stiprybės jį palikti, ir todėl meldėte Dievo pagalbos?

Prašiau, kad Dievas man suteiktų vieną dieną stiprybės. Nebegalėjau taip gyventi. Neketinau taikstytis su Bobby neištikimybe ir nenorėjau, kad mano dukra galvotų, jog meilė yra tokia negraži.

 

Kodėl jūs galvojote, kad be maldos jums nepavyks? Kas jus laikė?

Aš buvau pripratusi. Man buvo patogu taip gyventi. Tikėjausi, kad viskas susitvarkys.

Taigi jūs nebevartojate narkotikų?

Ne. Negaliu sakyti, kad man nekyla noras. Tačiau kaskart tą norą nustumiu. Aš kovoju. Aš meldžiuosi. Kartais aš išgeriu. Tik nepagalvokite nieko blogo. Jei pamatysite mane prie baro su taure rankoje, nepagalvokite, kad aš pasidaviau...

Nes alkoholis nėra jūsų liga?  

Taip.

Kaip manote, ar kada nors vėl susigundysite?  

Aš galiu kalbėti tik apie šią dieną. Šiandien aš nesusigundysiu.

Taigi po ilgos pertraukos jūs išleidote albumą "I Look to You" ("Aš žiūriu į tave"). Kam jūs dainavote šią dainą? Kam jūs sakėte "Aš žiūriu į tave"?

Šią dainą prieš 10 metų parašė R. Kelly. Norėjau, kad ji perteiktų klausytojams mano jausmus, tai, kaip aš išgyvenau sunkius laikus.

Taigi jūs kalbate apie kažką didingesnio?  

Taip. Apie kažką didingesnį už mane ir jus.

Daina "I Didn't Know My Own Strength" atspindi jūsų gyvenimą?

Taip, bet kai ją dainuoju, galvoju ne tik apie save. Aš galvoju apie moteris, kovojančias su vėžiu, apie vienišus tėvus, vaikus, kurie auga netinkamoje aplinkoje. Ši daina skirta visiems.

Ar galime tai pavadinti sugrįžimu?

Ne, nes aš visada čia buvau.

Ar dabar jūs suprantate, kad esate stipri?

Žinau, iš kur ateina mano stiprybė. Jei susilpnėsiu, žinau, kur ieškoti pagalbos. Aš labai myliu Viešpatį ir šios meilės nekeisiu į nieką.

Žinau, kad be Dievo pagalbos jūs nebūtumėt šito pasiekusi.

Daug laiko praleidau viena. Sėdėjau, skaičiau Dievo žodį ir galvojau: "Ką man reikia sužinoti? Ko aš nesuprantu?" Dievas man parodė kelią. Nežinau, kaip tai padariau, kaip nuėjau į studiją ir pradėjau vėl dainuoti. Bet aš tai padariau.

LEGENDA. Kovo 31 ir balandžio 1 d. aukcione "Holivudo legendos" bus parduodami Whitney Houston suknelės ir papuošalai. Tarp jų ir suknia bei auskarai, kuriais ji buvo pasipuošusi kino juostoje "Asmens sargybinis". 48 metų W. Houston, mirusi vasario 11 d., buvo palaidota praėjusį savaitgalį. REUTERS nuotr.