Vytautas Rumšas studijuoja neurolingvistiką

- Jūsų anūkė gimtadienį švenčia tą pačią dieną kaip ir jūs. Gal kartu minėsite?

- Aš jokių planų neturiu. Tai nėra jubiliejus. O anūkei bus penkeri metai. Tai ji su savo mažiukais draugais penkmetinukais pabus, o paskui, aišku, mes susitiksime.

- O kolegos ar sveikina?

- Kas prisimena, tas prisimena, kas ne, tai ne. Dabar gimtadienis yra privatus reikalas. Gyvename kapitalizme. Visi skuba, lekia...

- Ir jūs turbūt dovanų norite gauti kažką materialaus?

- Ne. Aš į daiktus jau žiūriu truputėlį kitaip. Man jų nebereikia. Yra svarbesnių dalykų. Žinoma, dovana yra dovana, bet kuo laikas labiau bėga, tuo geriau supranti, kad daiktai tik apsunkina gyvenimą. Nebent auksas neapsunkintų. Aukso gabalas, bet ir tai... Jį reikėtų prižiūrėti, padėti kažkur, investuoti. O man jau beveik nieko nereikia. Duonos, vandens ir oro. Čia pagrindiniai dalykai.

- Baigiasi jūsų asmeniniai metai, kokie jie buvo?

- Dariau tai, ką maniau esant protinga. Tai spektaklis „Intymūs pokalbiai“ pagal Ingmarą Bergmaną ir kitas spektaklis „Šarūnas“, kurį rodėme Kauno pilyje. Štai čia yra įdomūs reikalai, man svarbu būti su tais žmonėmis, kurie žygiuoja į priekį, o tie, kurie stovi vietoje, tegul stovi. Tiesiog praeini pro juos. Malonu sutikti tokių žmonių, kurie dar tave veda į priekį.

- Profesine prasme?

- Ne tik profesine. Ne. Yra žmonių, kurie tave protina, moko, šviečia, skaito paskaitas, gilinasi į mūsų gyvenimą, dvasinį pasaulį. O dvasinis pasaulis susideda iš labai daug ko. Iš tavo kalbos, tavo buvimo čia, suvokimo, kur tu esi, su kuo esi, kur gyveni, kad tu ne rusas, ne anglas... Esi lietuvis, aistis, baltas. Iš to išplaukia kiti dalykai...

- Jūs į pagonybę gilinatės?

- Čia ne pagonybė, tai daugiau suvokimas, kur tu esi ir su kuo turi būti. Pagonybė per siauras supratimas, tai yra dar plačiau... Ženklai, žodžiai, supratimas, ką su tavimi daro kiti.

- Esate pasakojęs, kad užprogramuojate sau vandenį. Kaip jums tai padeda?

- Čia tik būdai. Visame pasaulyje tai daroma. Kas žino, tas daro sūkurinį vandenį, kas nežino, daro kitus dalykus, bet tai yra praktiški reikalai. Aš galiu įkrauti vandenį ir gauti, ko man trūksta. Mintis yra labai galingas daiktas, galinga jėga, viską gali daryti pasitelkdamas mintis ir žodžius.

- Ieškote dvasingumo, prasmės?

- Gal net ne dvasingumo. Jeigu paprasčiau, tai šalia mūsų yra dar kiti pasauliai, kurie egzistuoja, į kuriuos mes nekreipiame dėmesio. Kiti apie juos net nieko nežino, bet iš tų pasaulių galima daug ko pasisemti. Jie yra aukščiau už mūsų buvimą.

- Ar jūs lankote kokius nors kursus, paskaitas?

- Būna. Vienas iš paskaitų aspektų neurolingvistika. Lankau paskaitas, kad matyčiau, ką su mumis daro, ką mes galime daryti su kitais...

- Programuojate save ir kitus?

- Visada turiu priešnuodį manęs naikinimui ar lyginimui, ar uždarymui. Suprantu, kaip su manimi elgiasi tie žmonės, kurie nori, kad būčiau lygus kaip rugių laukas.

- Bet jūs ne lygus rugių laukas?

- Aš žinau, kas aš esu. Bet aš žinau, kad su žmonėmis tai daro. Mes esame programuojami per televizorių, kompiuterį, radiją. Bet kai nenori, kad tave programuotų kiti, kai galvoji kitaip, tada turi savo didesnį, prasmingesnį buvimą.

Parengta pagal priedą „TV publika"