Vyr. leitenantas Andrius Kubilius: "Karininkas turi būti pavyzdys visai Lietuvai"

A. Kubilius yra dukart laimėjęs Lietuvos svarsčių kilnojimo ilgo ciklo čempiono vardą, dukart tapo Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionu, taip pat laimėjo Studentų svarsčių kilnojimo čempiono bei Baltijos šalių ir Baltijos šalių kariuomenės čempiono vardą. 2012 m. Pasaulio studentų čempionate jis užėmė II vietą ir Pasaulio čempionate Italijoje - taip pat II vietą. Šiuo metu vėl ruošiasi Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatui.

"Vaikystėje lankiau karatė, o paauglystėje - dailę ir medžio drožinėjimą..." - prisimena Andrius savęs ieškojimus. Šiandien su vyr. leitenantu kalbamės apie berniukų svajonę tapti karininkais...

"Karyba man limpa"

Baigėte vienintelę aukštąją mokyklą Lietuvoje, suteikiančią universitetinį ir karinį išsilavinimą, ugdančią karininkus lyderius. Kodėl pasirinkote būtent tokį kelią?

Viskas prasidėjo, kai 2010 m. sugalvojau įstoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Per bazinį kario kursą supratau, kad karyba man "limpa". Paskatintas klasės draugo (su kuriuo taip pat stojau ir į KASP), užsiregistravau dalyvauti atrankoje į studijas Lietuvos karo akademijoje (LKA). Sėkmingai perėjau atranką, įstojau ir baigiau studijas. Taigi dabar esu Lietuvos kariuomenės karininkas.

VADAS. Andrius savo kuopos priešakyje. (Vyr. eil. Jolantos Jackevičiūtės nuotr.)

Ar sunku buvo mokytis akademijoje?

Prisipažįstu, nebuvo lengva.

O kas buvo sunkiausia?

Buvo tikrai sunkių dalykų, buvo ir lengvesnių. Man sunkiausi dalykai buvo fizika ir matematika.

Kariūnai kremta tiksliuosius mokslus?

Akademijoje vienu metu kariūnai mokosi universitetinių studijų ir karinius dalykus - paskaitos vyksta kaip ir kitose aukštosiose mokyklose. Dar įdomu tai, kad kariniais terminais vadinamos karinių modulių savaitės, kada mums dėstydavo karinius dalykus, po kurių dar vykdavome į karinį poligoną viską atlikti praktiškai. Taip pat studijų metu yra sudaroma galimybė kariūnams išvykti mokytis į užsienį pagal "Erasmus" programą.

O kaip jums sekėsi mokslai vidurinėje mokykloje?

Vidurinėje mokiausi neblogai. Žinoma, būdavo visko, tačiau trimestro vidurkis būdavo daugiau negu 8, - šypsosi.

Kuo domėjotės, būdamas paauglys?

Vaikystėje lankiau karatė, o paauglystėje - dailę ir medžio drožinėjimą. Tačiau šių užsiėmimų ilgai nepalankiau, nes jie buvo ne man. Galų gale 2007 metais pradėjau kilnoti svarčius ir pajutau, kad šis sportas man patinka, teikia malonumą, todėl jau 10 metų juos ir kilnoju.

ČEMPIONATE. Stūmimo rungtis iš 2016 m. Europos svarsčių kilnojimo čempionato Lenkijoje. Svarsčius kilnoti ir varžybose dalyvauti vaikinas pradėjo jau aštuntoje klasėje. (Nuotrauka iš asmeninio archyvo)

Kokiais apdovanojimais sporto srityje labiausiai didžiuojatės?

Na, kol kas svarbiausi mano laimėjimai, kalbant apie svarsčių kilnojimo sportą, manau, yra 2012 m. Pasaulio studentų čempionate užimta II vieta ir Pasaulio čempionate Italijoje laimėta taip pat II vieta.

Antroji vieta tarptautiniu mastu - čia šis tas...

Kalbant apie tarptautinį mastą, kol kas šioje sporto šakoje geriausi yra atletai iš Rusijos ir Kazachstano, todėl didžiuojuosi ir II vietos laimėjimais.

Be svarsčių kilnojimo, kokių dar turite pomėgių?

Mėgstu fotografuoti ir dalyvauti pėsčiųjų žygiuose.

Fotografuoti pradėjau dalyvaudamas sporto varžybose. Vėliau gavau geresnį fotoaparatą, tad tobulinau savo įgūdžius fotografuodamas ir akademijos renginius, bendraudamas su tokiais kariuomenės fotografais kaip Alfredas Pliadis ar Ieva Budzeikaitė. Stebėdamas jų ir kitų fotografų darbus mokiausi iš jų ir stengdavausi padaryti vis geresnį kadrą. Nuo 2013 m. dalyvauju Tado Dambrausko konkurse "Lietuvos kariuomenė nuotraukose" ir džiaugiuosi užėmęs prizines vietas (2015 ir 2016 m.).

Dalyvavimas pėsčiųjų žygiuose yra aktyvus laisvalaikis, kai gali susitikti ir pabendrauti su seniai matytais draugais, "išvėdinti" galvą nuo kasdieninių rūpesčių.

Užsispyrę ir motyvuoti

Dabar jaunimas akivaizdžiai yra susidomėjęs karyba. Pasakykite berniukams, svajojantiems tapti kariūnais, ko reikia, kad patektum į akademiją...

Noriu patikslinti - tapti karininkais. Tai yra profesija, kurią jaunuoliai įgyja baigę Lietuvos karo akademiją. Bet iš pradžių jie nori įstoti į LKA ir tapti šios aukštosios mokyklos studentais - kariūnais.

Gerai. Kokius fizinius normatyvus reikia įvykdyti būsimam kariūnui-karininkui? Ar yra žiūrima į brandos atestato pažymius, ar yra stojamieji? Jeigu nelabai sekasi mokslai, ar yra šansų įstoti?

Pirmiausia reikalingas užsispyrimas, noras ir motyvacija. Reikia tikėti savimi. Akademija įdomi tuo, kad ji organizuoja atranką, kurios metu yra patikrinamas kandidato mąstymas, gebėjimas vadovauti ir priimti sprendimus. Patikrinamos minimalios kandidato žinios apie Lietuvos kariuomenę, taip pat fizinis parengtumas, gebėjimas atlaikyti įtampą ir psichologinį spaudimą, gebėjimas suplanuoti užduotį. Atrankoje moksleiviai gali dalyvauti jau nuo 16 metų.

LKA kuopa grįžta iš Būrio vado kovos kurso. Tai paskutinės vertinamosios, beveik 2 sav. trunkančios, lauko taktikos pratybos, kurių metu yra įvertinamas kariūno vadovavimas paskirtai užduočiai. Po pratybų būna apie 30 km žygis su visa žygio ekipuote. Taip IV kurso kariūnai grįža iš pratybų ir iškilmingai įžengia į akademiją. (Giedrės Maksimovicz nuotr.)

Visa tai perėję kandidatai yra siunčiami patikrinti sveikatos į Kaune veikiančią Karinės medicinos ekspertizės komisiją, kuri, atlikusi pagrindinius tyrimus, nustato, ar kandidatas į akademiją yra fiziškai tinkamas. Jeigu kandidatas pereina sveikatos patikrinimą, tuomet lieka tik kuo geriau išsilaikyti brandos egzaminus, nurodytus tų metų priėmimo taisyklėse, ir sulaukti kvietimo studijuoti Karo akademijoje.

Ar ten vyksta tik paskaitos, ar ir praktikos dalykai? Kokie?

Jau minėjau, kad akademijoje vienu metu yra dėstomi universitetinių studijų bei kariniai dalykai. Karinis rengimas LKA derinamas su universitetinėmis studijomis ir suskirstytas į modulius. Tai vyksta nuosekliai - nuo individualaus rengimo tik įstojus į LKA iki būrio lygmens pratybų IV kurse, kai akademijos instruktoriai patikrina, kaip kariūnai per ketverius mokslo metus suvokė taktiką ir kitus karinius mokomuosius dalykus ir kaip sugebėjo praktiškai pritaikyti įgytas žinias.

Karinis rengimas prasideda nuo pirmos dienos akademijoje. Pirmakursiai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje per 7 savaites išeina bazinį kariūno kursą ir įgyja pagrindinį karinį pasirengimą. Čia jie susipažįsta su ginklais, įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos vėliau tobulina tęsdami studijas LKA.

Kariūnams yra dėstomi tokie dalykai, kaip ginkluotė ir šaudyba, taktika, karo topografija ir kiti kariniai dalykai. I kurse yra tobulinami kariūnų individualūs įgūdžiai. Pavasario semestro metu kariūnai buvo rengiami būti skyriaus vadais. II kurse kariūnai ruošiami kaip skyrių vadai. III kurse organizuojami kursai pagal Lyderio ugdymo programą. Praktinis lyderystės ugdymas apima psichofizinį rengimą, kai kariūnai mokosi įveikti aukščio, gylio, skausmo, greičio baimes. Taip pat ugdomi jojimo pagrindai, kariūnai turi atlaikyti akistatą su tarnybiniu šunimi ir atlikti kitas ekstremalias užduotis. Šios pratybos svarbios kariūnams kaip būsimiems būrio vadams lyderiams. Jos reikalauja fizinių ir psichologinių pastangų ir kitų įgūdžių, gerina kariūnų reakciją ir laikyseną.

IV kurse kariūnai ruošiami kaip būrių vadai. Rudens semestre kariūnai Lietuvos kariuomenės daliniuose turi atlikti praktiką, pavasarį IV kurse viską vainikuoja Būrio vado kovos kursas (BVKK). LKA kariūnams suteikia galimybę tapti ne tik Sausumos pajėgų karininkais, bet ir Karinių jūrų arba karinių oro pajėgų karininkais. Siekdami tapti Karinių jūrų pajėgų karininkais, kariūnai studijas tęsia ir mokosi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Karinėms oro pajėgoms reikalingas specialybes studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute.

Žodžiu, nenuobodžiauja.

Tikrai ne. Be to, dar vyksta neformali veikla: sudaromos sąlygos dalyvauti sporto ir kultūros renginiuose, visuomeniniame gyvenime. Norintieji gerinti savo fizinį pasirengimą lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose.

VYTENIO bataliono vadas A. Kubiliui suteikia aukštesnįjį karininko laipsnį. (Vyr. eil. Jolantos Jackevičiūtės nuotr.)

Šokių ir dainų turbūt nėra.

Kodėl gi? Akademijos auklėtiniai dainuoja LKA chore "Kariūnas", II kurse jie lanko šokių pamokas.

O ką gali dirbti karininkas? Beje, koks tada būna jo laipsnis?

LKA absolventui LR prezidentas suteikia pirmąjį karininko - leitenanto - laipsnį. Leitenantai, baigę LKA, gali tarnauti Sausumos, Karinėse oro ar jūsų pajėgose, atsižvelgiant į tai, kurią mokymosi programą baigė. Dažniausiai leitenantai yra paskiriami į būrio vado pozicijas, tačiau gali tarnauti ir eidami kitas pareigas, kurios tuo metu yra laisvos bei reikalingos Lietuvos kariuomenėje.

Kariūnai, baigę akademiją, taip pat įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Jiems yra įteikiami bakalauro diplomai.

Aš įgijau pėstininkų būrio vado kvalifikaciją, apgyniau transporto ir logistikos (bakalauro) kvalifikacinį laipsnį.

O koks yra jūsų baigtos - transporto ir logistikos programos - tikslas?

Parengti krašto apsaugos sistemoje naudojamų technologijų vadybos specialistus, turinčius išsamių žinių, gebėjimų ir įgūdžių karinės ginkluotės, informacinių technologijų ir transporto srityse, sugebančius šiuolaikiškai spręsti civilinio ir karinio transporto ir logistikos problemas įvairiose Lietuvos organizacijose ar įmonėse.

Ar yra apribojimai norinčiajam tapti karininku jaunuoliui, tarkime, jeigu jo silpnas regėjimas, mažas ūgis, jis kairiarankis ar dar kas nors?..

Manau, kad pagrindinis būsimo kariūno apribojimas gali būti nepasitikėjimas savimi. Tačiau jeigu jis tikrai nori tapti kariūnu, o paskui Lietuvos karininku, turi užsibrėžti savo tikslą ir jo siekti. Žinoma, yra (kaip minėjau) LKA organizuojama atranka, vėliau medicininis patikrinimas tam, kad būtų atrenkami tik patys geriausi, motyvuoti ir sveiki jaunuoliai, kurie taps pavyzdžiu savo draugams, jaunuoliams ir visai Lietuvai.

ABSOLVENTAI. Paliesdama petį kardu, Lietuvos Respublikos prezidentė kiekvienam akademiją baigusiam absolventui suteikia pirmąjį karininko - leitenanto - laipsnį. (Ievos Budzeikaitės nuotrauka)

Kokių turite ateities planų, svajonių?

Nesustoti, judėti į priekį ir tobulėti kaip asmenybei, kaip karininkui, sportininkui. Toliau dalyvauti sporto čempionatuose, įvairiuose renginiuose ir kitoje veikloje. Svarbiausia yra nestovėti vietoje, siekti savo užsibrėžto tikslo. Pasiekimai, kuriuos užsitarnauji savo sunkiu darbu, yra labiausiai vertinami. Svarbiausia - daryti tai, kas tau patinka, nes tik tada jausiesi laimingas.

Kokie tikslai sporto srityje?

Šiuo metu artimiausi planai yra pasiruošti Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatui, kuris vyks Pietų Korėjoje.