Vokiečių verslininkas: "Butelis gero konjako - ir reikalai pajuda"

- Manau, kad geriausias verslo pamokas išmokau Honkonge, kur net penkiolika metų darbavausi ir kasmet praleisdavau po pusmetį. Ten žmonės tokie užsiėmę, kad net tualetuose pas juos telefonai kaba, mat verslo reikalai - patys svarbiausi. Honkonge išmokau pokalbio su partneriais ir klientais meno. Ten verslo partneriai visada draugiški ir malonūs, jie niekada nepamirš planuoto susitikimo, viską atliks laiku. Kiekvienas susitarimas yra fiksuojamas popieriuje, ar tai prekių pristatymo data, ar sąlygos, ar kaina. Taip išvengiama nesusipratimų. Ir, žinoma, aptarnavimo kokybė Honkongo restoranuose - aukščiausia pasaulyje, čia išties klientas yra karalius. Tad patirtis šioje šalyje man buvo tarsi savotiškas verslo universitetas. Dabar Vokietijoje turiu per du šimtus "Buddelei" parduotuvių.

Pirmąją nedidukę parduotuvę Lietuvoje atidarėme 1999 metais Šilutėje, nes žmonos pusseserė labai norėjo pradėti verslą. Man pačiam labai prie širdies Klaipėda. Kai pamačiau patalpas Manto gatvėje 5, man iškart jos patiko, tad išsinuomojome ir įrengėme čia antrą Lietuvoje "Buddelei" parduotuvę. Iš Vokietijos buvau dviem savaitėm atsiuntęs moterį, kuri padėjo paruošti ekspoziciją, konsultavo dėl prekių išdėstymo tvarkos ir personalo. Pirmais metais apyvarta mus tenkino, bet vėliau pasirodė, kad šių patalpų nuoma yra per didelė, palyginti su esama apyvarta, tad persikėlėme į kitą vietą.

- Kokia jūsų parduotuvių darbo specifika?

- Mūsų prekės skirtos brandaus amžiaus moterims, kurios nebenori segėti mini sijonėlių. Tai madingi drabužiai. Stengiamės, kad ir pardavėjos būtų atitinkamo amžiaus ir sudėjimo, kad jos galėtų tapti gyvais mūsų drabužius demonstruojančiais modeliais. Net neįsivaizdavau, kad taip nelengva bus parinkti pardavėjas. Mat pagyvenusios moterys, kurios dirbo prekyboje sovietiniais metais, sunkiai pripranta prie visai kitokio požiūrio į klientus, kur pirkėjas, o ne pardavėjas yra karalius. Viskam reikia laiko ir tinkamo mokymo. Tikiuosi Lietuvoje rasti kompaniją, kuri rengia kvalifikacijos kėlimo kursus pardavėjoms. Juk tinkamai pasiūlyti prekę pirkėjui - irgi menas.

- Kokie pagrindiniai sunkumai laukia užsienio verslininkų, nutariusių plėtoti savo verslą Lietuvoje?

- Pirmiausia - valdininkų nerangumas. Susidaro toks įspūdis, kad jie dirba vangiai, yra nemandagūs ir korumpuoti. Juk norint pradėti verslą, reikia krūvos pažymų. Kad visas surinktum, prireikia mėnesio, nors galėtų užtekti savaitės. Atrodo, jog vienintelis būdas pagreitinti biurokratinės mašinos eigą - butelis gero konjako ar šokoladas. Visi užsieniečiai susiduria su tuo pačiu. Ir man ne kartą teko pasinaudoti Lietuvoje jau įprastomis "dovanėlėmis" valdininkams, idant sutaupyčiau brangaus laiko. Man tai nėra didelė problema, bet yra juk ir ne tokių turtingų žmonių. Ne visi gi gali biurokratus apipilti dovanomis. Valdininkai juk dirba žmonėms ir yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad turėtų greitai ir gerai teikti paslaugas klientams. Tiesa, pastebiu, kad jauni žmonės, kuriems iki trisdešimt, jau kitokie nei senoji karta. Jie labiau prisitaikę prie naujų aplinkybių, daug malonesni ir paslaugesni su klientais.

- O kokia jūsų nuomonė apie Klaipėdą?

- Klaipėda man labiausiai patinka iš visų Lietuvos miestų. Čia juk jūra šalia! Man labai patinka vaikštinėti pajūryje laisvalaikiu. Pats miestas labai sparčiai vystosi. Per paskutinius trejetą metų - tiek naujų pastatų atsirado! Manau, kad Klaipėdos laukia puikios perspektyvos. Ypač jei tinkami žmonės bus valdžioje. Tiesa, kai kuriuose, ypač nuo centro nutolusiose parduotuvėse, dar trūksta dėmesio klientui, bet yra ir tokių, kur pardavėjos tikrai vertos pagyrimo.

- O ar patrauklus Lietuvos pajūris vokiečių turistams? Ar netrūksta jiems pramogų?

- Per paskutinius trejetą metų daugiau nei penkiasdešimt mano draugų ir pažįstamų apsilankė Lietuvoje. Jie liko sužavėti. Jūs juk turite puikią gamtą. Ir žmonės čia labai draugiški. Pramogų irgi pakanka. Ką gi jūs nuvykę į Vokietijos miestus veiktumėt? Tą patį, ką ir čia! Tik vokiečių turistai skundžiasi, kad viešbučių kainos yra aukštos, nors maistas restoranuose labai pigus! Klaipėdoje jau pakanka ir viešbučių, ir restoranų, tad turistai tikrai atvažiuotų, jeigu žinotų, kur ir ko važiuoti. Mano gimtajame mieste Oldenburge, kuriame gyvena apie 150 tūkstančių gyventojų, nė viena turizmo firma nesiūlo kelionių į Vakarų Lietuvą. To nėra ir Brėmene. Manau, kad reikia agresyvesnės turizmo marketingo politikos, ir vidutinio bei vyresniojo amžiaus vokiečiai tikrai atvažiuos čia atostogauti.

- Jeigu Jums tektų reklamuoti verslo plėtros galimybes Lietuvoje, į kokius dalykus pirmiausia atkreiptumėte užsieniečių dėmesį?

- Pirmiausia paskatinčiau investuoti į gamybą, nes Lietuvoje gamybos kaštai mažesni dėl mažesnių atlyginimų. Taip pat siūlyčiau plėtoti Lietuvoje restoranų verslą, nes pastebėjau, kad nlietuviai mėgsta su draugais lankytis kavinėse ar restoranuose. Kadangi labai nedaug žmonių turi nuosavus namus ir sodus, jie mielai lankosi socializacijos vietose, tad restoranų biznis klesti. Aš pats įkūriau vieną restoraną Palangoje, tiesiog norėjau parodyti, kaip galima sukurti malonią aplinką tokiose vietose. Tada tik nuo gero vadybininko priklauso, koks bus žmonių antplūdis ir ar klientas sugrįš į tavo restoraną.

Ir dar vienas labai svarbus akcentas - tai gražios Lietuvos moterys. Juk kiekvienam verslininkui norisi dirbti estetiškoje aplinkoje. O moterys Lietuvą tikrai puošia. Jos labiau savimi rūpinasi nei Vakarų europietės. Jos niekada neišeis į gatvę bent be minimalaus makiažo ar apsivilkusios sportinį kostiumą. Juk viena lietuvaitė ir mano širdį pakerėjo.

Kai susipažinau su Loreta, buvau našlys. Galiu pasakyti, kad lietuvės ne tokios savanaudės kaip Vakarų europietės. Jos moka prisitaikyti prie vyro tikslų ir paremti jų užmojus. Aš manau, kad geriems vyrams lietuvaitės - puikios žmonos, bet jeigu vyras geria, nesirūpina šeima, lietuvaitė jį tikrai paliks...