Vitalijus Cololo: „Mano skrandis nemėgsta paslapčių!“

„Pripažinkime, lietuviai yra „šykštūs“. Ne finansiškai. Jie šykštūs emocijų. Kadangi pats turiu daug graikiško kraujo, man smagu esančiam šalia palinkėti geros dienos, nusišypsoti.

Pradėkime nuo smulkmenų – juk geras žodis nieko nekainuoja!“, - sako humoristas, renginių ir laidų vedėjas, aktorius bei režisierius Vitalijus Cololo.

- Šie metai - Kiaulės. Kokių jų tikiesi tu – žmogus, kurio humoro jausmas nuginkluoja daugelį?

- Aš sau palinkėčiau per šiuos metus sutikti tik vieną Kiaulę ir lai tai būna metų simbolis (kvatoja). Aš esu Liūtas, gimęs Tigro metais. Žinau, kad šie metai Liūtams bus geri.

O net jei ir ne tokios optimistinės būtų astrologinės prognozės, kiekvieną rytą atsibundu nusiteikęs pozityviai. Nepamirštu sau pasakyti, kad ši diena bus nepakartojama ir stebuklinga. Jeigu ji man tokia nebūna, pasistengiu bent kitiems ją tokią padaryti.

Pripažinkime, lietuviai yra skūpūs. Ne finansiškai. Jie šykštūs emocijų. Kadangi pats turiu daug graikiško kraujo, man smagu esančiam šalia palinkėti geros dienos, nusišypsoti. Pradėkime nuo smulkmenų – juk geras žodis nieko nekainuoja!

Lai Kiaulės metai būna pavyzdingi netgi kiaulėms! Juk kiaulės irgi žmonės. Įvertinus tai, kad vieninteliai gyvūnų organai, tinkantys žmonėms, yra būtent kiaulės, galime pašmaikštauti – kiekviename mūsų yra dalis kiaulės, o kiekvienoje kiaulėje – dalis žmogaus.

- Kokie tavo santykiai su dukra ir žmona? Ar joms lengva būti šalia daug juokauti mėgstančio žmogaus?

- Su žmona santykiai yra puikūs, todėl ir atsirado dukra (juokiasi). Mes esame artimi. Visada galvojau, kad šeima – brangiausia, ką gali turėti žmogus. Šeima brangiau net ir už Tėvynę. Stipri šalis bus tik tada, kai joje gyvens stiprios šeimos – vieni kitus mylintys, gerbiantys žmonės.

- Panašu, kad jūsų trijulė – draugiška komanda. Ką labiausiai mėgstate veikti, kai būnate visi trys drauge?

- Mums svarbu kartu būti per šventes, ilsėtis, galiausiai – suprasti vienam kitą, palaikyti, padrąsinti. Iš tiesų mėgstame būti ir visi drauge, bet jaučiame ir kada vienas mūsų nori pabūti atskirai. Pavyzdžiui, drąsiai dukrą paliekame linksmintis su draugais, o patys išskrendame porai dienelių.

Kitą kartą imsime dukrą drauge ir net jos draugę, kad jaunimui būtų smagiau, ir vėlgi skrisime kur nors į Europą. Sakote, gerai gyvenu? Tiesiog nesu toks turtingas žmogus, kad galėčiau poilsiauti Lietuvoje (juokiasi). 

- Mėgsti gyvenimo iššūkius? Galėtum prisiminti vieną didžiausių?

Pastarasis didelis iššūkis – laikytis dietos. Per dvidešimt dienų numečiau dvidešimt du kilogramus!

Iššūkis šokti su parašiutu, su riedlente nuvažiuoti nuo didžiulio kalno Druskininkuose prie „Snow arenos“. Dukra, tai sužinojusi, mane pavadino bepročiu, bet nepykstu – žinau, kad toks ir esu (šypsosi).

Tik nereikėtų painioti iššūkių su veiksmais, kai daromos nesąmonės. Aš esu už iššūkius, kurie praskaidrina kasdienybę, bet ne nesąmones.

- Vitalijau, teko skaityti, kad gyvenime esi ragavęs ir tokių egzotiškų patiekalų kaip sliekai ar šerniena su anakardžiais. Kas vis dėlto tau yra skaniausia?

- Man skaniausia tai, ką pats gaminu. O visų svarbiausia – žinoti, ką valgau. Pavyzdžiui, jeigu tai yra kotletai, turiu būti tikras, kad jie pagaminti iš geros mėsos; jeigu vištiena, noriu, kad ji būtų pagaminta iš kaime pirktos vištos. Mano skrandis nemėgsta paslapčių!

Nors taip, esu ragavęs ir duriano – itin šlykštaus kvapo vaisiaus, ir gyvų sliekų, ir keptų tarakonų.

Bet, vienareikšmiškai – aš mėgstu valgyti skaniai. Manau, turime daryti viską, kas mums malonu: jeigu valgyti, tai skanų maistą, jeigu dirbti, tai darbą, kuris mielas širdžiai.

Nesutinku su tvirtinančiais, kad maistas yra tik būtinybė palaikyti gyvybę. Save ribodami, neleisdami, ko iš tiesų norisi, tik anksčiau laiko nukeliaujame į kapus. Juk kam organizmui gyventi, jeigu negauna nieko malonaus?

- Pastaruoju metu viešoje erdvėje matome tave sulieknėjusį. Papasakok, nuo ko viskas prasidėjo ir kiek čia svarbi motyvacija?

Visų pirma privalai pripažinti sau, kad tu labai nori ir griežtai laikysiesi visų dietologo nurodymų. Jeigu rankose turi dietą, nueik pas gydytoją dietologą ir pasitikrink. Juk mėgstame grikius užpilti kefyru ir vaizduoti, kad laikomės dietos. Arba gali kibirą raugintų kopūstų suvalgyti.

Tačiau ką gausi? Vitamino C ir rūgėsį pilve. Taip, tai nekenkia, bet ir nepadeda, nes organizmas negauna to, ką gautų iš įvairių maisto produktų. Visų dietų paslaptis, mano manymu, yra dietologas.

Jis subalansuoja racioną: kiek tiksliai tau reikia angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų. Be to, meniu mums turi patikti. Pavyzdžiui, aš gana lengvai atsisakiau druskos, cukraus, bet nemeluosiu – medaus atsisakyti negalėjau.

- Galėtum prisiminti, kaip sekėsi laikytis dietos?

Turi būti griežtas pats sau. Įrodyk sau, kad esi mąstanti būtybė, kuri gali kontroliuoti save. Man dabar juokinga skaityti komentarus, kad dariausi skrandžio mažinimo operaciją.

Patikėkite, tie, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kad esu griežtas sau ir griežtas aplinkiniams. Juk ar daugiau kaip dvidešimt metų sukčiausi televizijoje, vesčiau laidas, sugebėčiau „neprisidirbti“, jeigu neturėčiau valios, negebėčiau savęs kontroliuoti?

Todėl drąsiai sakau, kad sugebu numesti svorio ir be operacijų. Vienas profesorius, kurį labai gerbiu, yra pasakęs, kad, jeigu nesugebi tvarkytis su savo svoriu, žiedą reikia dėti ne ant skrandžio, o ant smegenų.

- Padrąsintum žmones, turinčius antsvorio, sekti tavo pėdomis?

Tam reikia pasiruošti. Tam turi ateiti laikas. Net nebandykite lieknėti, jeigu turite tik mintį „pabandyti“. Arba – daryk, arba – ne.