Virginijaus Praškevičiaus atostogos

Parvažiavo tiesiai į Kelmę. Neužsuko nei į savo butą Vilniuje, kuriame Živilė Praškevičienė dar nėra buvusi, nei į Kauną, pas Virgio mamą.

Kelmę ir Tytuvėnų ežerus įsimylėjęs krepšininkas čia bėgios lengvą krosą ir žvejos, jo žmona Živilė sportuos, skaitys, galbūt lankys kosmetologių kursus. Pustrečių metų jų dukrelė Eva bendraus su seneliais, Živilės tėvais - žinomiausiais Kelmės verslininkais Elyte ir Petru Račkauskais.

Apsisprendimo metas

Per vasarą 2,06 metro ūgio krepšininkui teks apsispręsti, su kokiu klubu sudaryti sutartį ateinančiam sezonui. Jau dabar Virginijus Praškevičius turi keletą pasiūlymų. Brangiausią kontraktą, naują automobilį ir puikias gyvenimo sąlygas siūlo Rusijos "Permės" klubas.

Su šiuo klubu dėl V. Praškevičiaus konkuruoja "Kazanė". Tačiau Praškevičiai abejoja, ar ten vyks. Nelabai traukia Rusija, atbaido šios šalies klimatas.

Trisdešimtmetis Virginijus Praškevičius sako galįs sau leisti žaisti ir už mažesnį atlyginimą. Svarbu, kad gerai jaustųsi šeima, jai būtų sudarytos geros sąlygos.

Į Permę Virginijus galėtų vykti vienas. Gal šeima pagyventų Lietuvoje. Tokios galimybės Praškevičiai net nesvarstė. Visus septynerius metus keliauja kartu. Živilė gimdė Belgijoje. Žmonos įsitikinimu, vyrui vienam būtų sunku. "Pinigus leidžiame kartu, todėl turiu padėti Virgiui juos uždirbti."

Trisdešimtmetė moteris labiausiai norėtų vėl sugrįžti į Izraelį, nors "Permė" Virginijui mokėtų dvigubai daugiau. Ji džiaugiasi, kad vyrą vėl kviečia Turkijos ir Belgijos klubai, kuriuose jis žaidė kaip vienas iš brangiausių legionierių.

"Virgį vertina už komandinį žaidimą. Jis nelipa per kitų galvas, kad pelnytų sau taškus. Mažai tokių žaidėjų, kaip jis", su pasididžiavimu sako Živilė.

Izraelyje papirko nuoširdumas

Izraelyje Praškevičiams patiko viskas - ir gyvenimo sąlygos, ir žmonių nuoširdumas, ir klubo vadovų požiūris į krepšininką. Pasibaigus sezonui krepšininko šeima ten pasiliko dar dešimčiai dienų atostogauti ir keliauti.

Klubas jiems nuomojo puikiai per du aukštus įrengtą, naujais baldais apstatytą butą su patogia virtuve. Čia galėdavo mėgautis saule ant stogo, džiaugtis sūkurine vonia miegamajame, žaisti biliardą. Šį butą nupirko ir įrengė tris milijonus loterijoje laimėjęs marokietis krepšinio aistruolis.

Bute gyveno ir pora driežų. Vienas - virtuvėje, kitas - balkone. Kai atšildavo, jie laipiodavo sienomis. O kai oro temperatūra pakildavo iki trisdešimties laipsnių, pro langus įskrisdavo nykščio dydžio tarakonai. "Kai jie vaikščiodavo plytelėmis, girdėdavau juos", - Tel Avivo egzotiką prisimena Živilė.

Labiausiai porą sužavėjo nuoširdūs Izraelio žmonės. Praškevičiai parsivežė daugybę dovanų. Jie buvo kviečiami į vakarėlius, šventes, klubas nacionalinių švenčių proga apdovanodavo ne tik savo krepšininkus, bet ir legionierius. Živilė sako, jog didelis dėmesys išlepino jų dukrelę Evą. Iš parduotuvių ji niekuomet negrįždavo be žaislų. Juos dovanodavo šviesiaplauke mėlynake mergaite susižavėję izraeliečiai.

Dideliu ūgiu nepasižyminčius vietinius gyventojus stebindavo, jog pustrečių metų Eva tokia aukšta. Jos ūgis - 110 centimetrų.

Grįžusi į Kelmę Praškevičių pirmagimė taip pat reikalauja dėmesio. Jeigu nesulaukia, susirenka žaislus ir pareiškia: "Važiuoju namo".

Būti šalia

Vienas iš brangiausiai apmokamų užsienio krepšinio klubų žaidėjų Virginijus Praškevičius uždirba daug. Jo žmonos Živilės įsitikinimu, Virgis pinigus uždirba labai sunkiai. Todėl Živilė stengiasi visuomet būti šalia.

Kai V. Praškevičius žaidė Turkijos "Ulker" klube, krepšininkai turėdavo gyventi viešbutyje atskirai nuo šeimos. Namo išleisdavo tik išeiginėmis dienomis. Tačiau Živilė vis tiek gyveno Turkijoje.

Izraelyje Virgio nebūdavo namuose tik tuomet, kai išskrisdavo į varžybas. Šeima labai daug laiko praleisdavo kartu.

Rytą krepšininkas keldavosi dešimtą valandą. Po pusryčių eidavo į treniruotę. Po treniruotės grįždavo namo pietų. Po jų žaisdavo su dukrele. Po to abudu eidavo miegoti pietų miego. "Tas valandas mudvi su aukle Vaida turėdavome vaikščioti ant pirštų galų", - pasakoja moteris.

Vakare Virginijus vėl eidavo į treniruotę ir grįždavo vėlai.

Živilei padėdavo auklė. Ją vežėsi iš Lietuvos. Izraelyje auklės paslaugos labai brangios. O vienai likti su mažyle būtų nesaugu. Vyrui išvažiavus į varžybas, mergaitė gali susirgti. Nebūtų kaip nueiti net į vaistinę. Be to, lietuvaitė auklė - Živilei puiki draugė, yra su kuo pabendrauti lietuviškai.

"Izraelyje labai mėgstamas krepšinis. Salės ten sausakimšos. Gal todėl visai šeimai sunkiausia būdavo po blogai sužaistų varžybų. Jausdavau, kad Virgis neužmiega, vartosi nuo šono ant šono. Suprasdavau jo išgyvenimus. Savo vyrą puikiai pažįstu. Jis eina į aikštelę ne dėl pinigų. Sako: "Einu laimėti". Ir tai tiesa", - pasakojo Živilė Praškevičienė.

Į Tel Avivą buvo nuskridusi ir Živilės mama Elytė Račkauskienė. Kelmiškė džiaugėsi, jog "Hapoel" klubo vadovybė jai parodė tiek daug pagarbos. Klubo vadybininkai ją sutiko ir išlydėjo. Po varžybų krepšininko uošvės laukė graži gėlių puokštė.

Ten labai gerbiami tėvai ir vaikai. Jeigu krepšininkų tėvai stebi varžybas, į juos atkreipiamas dėmesys, pagerbiami gėlių puokštėmis.

Regina MUSNECKIENĖ