Vilija Matačiūnaitė: "Esu matoma dėl bjauraus charakterio"

Kaip pakliuvote į filmavimo aikštelę?

Man paskambino prodiuserė ir pakvietė dalyvauti atrankoje. Iš pradžių maniau, jog tai tik pokštas, tačiau nuvažiavau į atranką, mane nuramino, kad čia ne juokai, o pati atranka yra rimta ir ruošiamasi tikram serialui. Po savaitės man vėl paskambino prodiuserė ir pakvietė pasikalbėti apie serialo kūrimo darbus ir kitus dalykus. Taip atsidūriau ten, kur esu dabar.

Regis, vaidinate teigiamą personažą? Sunku?

Kiek girdėjau, aktoriai profesionalai sako, kad blogą personažą suvaidinti yra sunkiau, nes jis yra spalvingesnis, o geras yra sąlyginai romus ir tykus.

Ar aistros filmuojantis su Vaidotu Valiukevičiumi-Milanno tokios pat stiprios, kaip dainuojant su Mino "Kelyje į žvaigždes"?

Manau, jog tai nesulyginami dalykai. Mes su Mino realybės šou kartu gygvenome, kartu valgėm, kartu šokom ir dainavom, tad mums buvo svarbi mūsų kartu atliekama daina. Tai buvo mūsų bendro kūrybinio gyvenimo rezultatas su tikromis emocijomis. O su Milanno mes susipažinome neseniai, bendra veikla užsiimame nelabai ilgai ir tai tėra darbas, tad ir emocijos yra kitokios.

Didžiosios dalies realybės šou dalyvių laukia pilka užmarštis. Kas jums padėjo dar ryškiau sutviskėti?

Negaliu atsakyti. Kai kurie žmonės kalba, kad esu bjauraus charakterio, bet gal būtent dėl to aš vis dar esu matoma ir darau, kas man patinka?..

Nuo ko priklauso, kad nesusirgote žvaigždžių liga?

Tai netiesa. Šia liga aš sirgau, persirgau ir bijau, kad ji nepasikartotų, nes pats žmogus nejaučia, kada ji užklumpa. Tą tegali pasakyti aplinkiniai ar artimi žmonės. Pirmą kartą man tai pasakė draugė Karina: "Apsiramink jau. Ar tu nematai, kas tau darosi? Su tavimi nebeįmanoma susikalbėti." Tikrai ilgai mėginau išaiškinti, kad man viskas gerai, kad jai vaidenasi, bet vėliau supratau, kad tikrai turiu susiimti. Manau, taip ir padariau.

Ką naujo patyrėte, atradote, pradėjusi vaidinti? Gal ir savyje atradote savybių, kurių nežinojote turinti?

Kol kas man sunku ne tik teigti atradus ką nauja, bet ir pastebėti, jog kažkas manyje keičiasi, kažkas atsiranda. Manau, realius rezultatus pajusiu tik pasibaigus visiems filmavimo darbams ir dar praėjus keliems mėnesiams po jų. Tuomet galėsiu blaiviai ir tikroviškai pažvelgti į save iš šalies ir paanalizuoti išsamiau. Žodžiu, nekantriai laukiu vasaros.

Lietuviai plagijuoja. Antai "Naisių vasaroje" mergina, norėdama išlaikyti mylimąjį, apsimeta neįgalia, o seriale "Mano mylimas prieše", kaip viename meksikietiškame analoge, vaikinas įsimyli merginą, jai keršydamas už brolio žūtį. Tik amnezijos trūksta...

Mano nuomone, labai sudėtinga šiais laikais sukurti kažką itin naujo ir dar negirdėto, todėl nenuostabu, kad žmonės randa panašumų. Kiekviename meksikietiškame seriale kažkas kažką įsimyli, kažkas kažko nekenčia, stengiasi pakenkti, žmonės miršta ir gimsta, tuokiasi ir skiriasi. Bet taip būna ir realiame gyvenime.

Ar filmavimai netrukdo koncertiniams projektams?

Ne paslaptis, kad krizės metu koncertų viskems atlikėjams sumažėjo, tad filmavimai tikrai netrukdo, juolab, kad tai nėra darbas nuo ryto iki vakaro.

Jeigu pasipiltų pasiūlymai filmuotis, paaukotumėte dainininkės karjerą?

Tikrai muzikinės veiklos neaukočiau. Jei nepavyktų suderinti abiejų, net nesvarstyčiau - dainuosiu.

Jūs protinga, veikli, dominuojanti; ar vyrai nebijo tokių merginų? Drįsčiau įžvelgti jumyse net fatališką moterį...

Aš visada galvojau, kad jie manęs bijo. Šitaip bandžiau pateisinti savo ilgametę vienatvę. Šitaip manau ir dabar, bet viliuosi, kad šiek tiek apsišlifavau ir tuos aštriausius kampukus bent kiek nugludinau.

Esate ne iš tų, kurie "piarą" darosi skandalais. Nevengiate žurnalistų, nes mokate su jais susitvarkyti?

Visada galvojau, kad su žurnalistais nesusikalbu ir sunkiai bendrauju, todėl jų vengiau. Yra dvi svarios priežastys. Pirma: man nėra lengva bendrauti su mažai pažįstamais žmonėmis, nes iš jaudulio arba tyliu, numykiu frazę kitą arba kalbu nesąmones. Antra: esu per daug atvira ir pradėjusi kalbėti apie ką asmeniško, bijau nebesustoti.

Ką įdomaus veikiate gyvenime, ne scenoje?

Aš esu paprasta mergina, tokia pat kaip ir visas jaunimas. Šiek tiek studijuoju, šiek tiek dirbu. Tikrai neveikiu nieko ypatinga, kuo galėčiau pasigirti.

Laukdama pavasario ar turite kokią paprastą svajonę?

Mano maža žmogiška svajonė yra, kad šis pavasaris būtų šiltas, saulėtas, spalvingas ir gausus gėlių.

Ivona ŽIEMYTĖ