Verslininkė Milita Valčiukienė nežino, ar dirba, ar poilsiauja

"Moteriai niekada nevėlu atsiskleisti", - įsitikinusi baidarių centro savininkė Milita Valčiukienė. Jaunystėje įgijusi virėjos specialybę, didžiąją gyvenimo dalį auginusi tris vaikus, buvusio Seimo nario Rimo Valčiuko žmona sako supratusi, kad norint ką nors gyvenime turėti, reikia mokytis. "Tik kai pradedi mokytis, supranti, kad nieko nežinai, o iki tol sau atrodei toks protingas..." - juokiasi energija trykštanti moteris. Ji prasitaria, kad baidarių nuomos verslas - jos diplominis darbas. Panašu, - labai pasisekęs.

Mėgstantys laisvalaikiu paplaukioti baidarėmis dažnai susiduria su jaunatviškai atrodančia jau trijų suaugusių vaikų mama M. Valčiukiene. Vietoje nenustygstanti moteris gali valandų valandas pasakoti apie plaukiojimo baidarėmis subtilybes. Jos klausantis, norom nenorom kyla mintis, kad tokiai ryškiai asmenybei labiau tiktų renginių vedėjos, piršlienės ar net televizijos žvaigždės amplua.

Tačiau M. Valčiukienė tik juokiasi išgirdusi tokius paistalus. Ant rankų ji dažniausiai mūvi darbines pirštines, nes dažnai pačiai tenka iš vienos vietos į kitą pertempti keliasdešimt kilogramų sveriančias baidares.

Jus stebint, atrodo, kad kalbėti jūs galėtume be sustojimo.

Prisimenu dar vaikystėje, kai senelis veždavosi mane su arklių traukiamu vežimu į turgų, sakydavo, kad aš būsiu prekybininkė. Jis jau tada matė tą mano gyslelę.

Jaučiatės suradusi savo pašaukimą?

Žinoma, juk ir mano pavardė - Valčiukienė - kilusi iš žodžio "valtis". Kadangi auginau dukrą ir du sūnus - turizmas, kalnai, upės buvo nuolatiniai mūsų šeimos palydovai. Vyras visą gyvenimą tarnavo Lietuvai. Kai vaikai praaugo, vyrui pradėjau sakyti, kad jau nebepatogu prieš žmones, kad mes taip nieko ir neužgyvenom, tad nusprendžiau pradėti verslą. Trūko žinių, todėl stojau į kolegiją studijuoti verslo vadybą ir turizmą. Tuomet baidarių verslo niša dar nebuvo užpildyta. Be to, tuomet tuo verslu užsiimantys žmonės sakydavo, kad net su gelda galima plaukti. Man toks požiūris nepatiko, norėjosi kokybės. Bet ir aš pradėjau su keliomis baidarėmis, faneriniais irklais. Tokios baidarės, kokias turiu dabar, buvo tik tolima svajonė. Viena baidarė kainavo kaip gera mašina. O dabar turiu didžiausią laivyną visoje Lietuvoje. Net kai kurie europiniai laivynai neprilygsta manajam.

Be abejo, ko gero, nieko nebūčiau padariusi be savo vyro. Jis yra mūsų protas ir strategas. Kitą kartą net pikta - na, kodėl jis visą laiką teisus... Bet ir aš žinau: kiekvienoje srityje - kiek darbo įdėsi, tiek ir turėsi.

"Nenaudokite gelbėjimosi liemenių kaip pašluostės, o irklo - žarijoms žarstyti", - tokie perspėjimai poilsiautojams sklinda iš jūsų lūpų. Visa tai - iš patirties?

Per keletą metų visko yra buvę. Tačiau daugelis poilsiautojų šitaip elgiasi tik iš nežinojimo, nes dar nemažai žmonių plaukiojimą baidarėmis išbando pirmą kartą. Dėl to aš ir aiškinu visiems, kaip reikia teisingai plaukti, kad patirtų didesnį malonumą. Dabar jau širdis džiaugiasi, kai pamatau į baidarę lipančius teisingai apsirengusius poilsiautojus.

O kaip reikia teisingai apsirengti?

Kiekvienoje šeimoje yra šviesių ilgom rankovėm marškinių, kurie prie kostiumo nebetinka, o išmesti dar gaila. Jie ir yra tinkamiausia apranga - apsaugo ir nuo saulės, ir nuo vėjo. Nes būna labai gaila žiūrėti, kai išlipa žmonės iš baidarių raudoni kaip vėžiai.

Yra tekę matyti, kad baidarėmis plaukia ir besilaukiančios moterys. Ar šis poilsis tinka tikrai visiems?

Be išimties. Plaukia ir su krūtimi maitinamais kūdikėliais ant rankų. Jie pamiega baidarėje, gryname ore. Mažiems vaikams yra speciali liemenė, su kuria vaikas į vandenį visuomet įkris tik ant nugaros, tad neprigers. Tačiau besilaukiančioms ir mažiems vaikams visuomet rekomenduojame pačius lengviausius, neekstremalius maršrutus.

Dar prieš keletą metų net 98 procentai klientų būdavo naujokai, o dabar tokių gal 60 procentų. Jei prašo vienvietės baidarės - tikrai žinau, kad tam žmogui jau ne pirmas kartas.

O kodėl jūs rekomenduojate rinktis vienvietę baidarę?

Tiesiog tuomet esi manevringesnis. Be to, tai kur kas geresnis bendravimas kompanijoje. Juk kai dviese sėdi baidarėje - vyras sėdi gale, o žmona priekyje irklus džiovina. Ką vyras mato? Žmonos pakaušį. Aš tuomet moterims patariu priekyje prisikrauti kosmetikos. Pasidarai makiažą, atsisuki ir nustebini vyrą...

Pastebėjau, kad baidarėmis plaukia ypatingi žmonės. Jie skiria laiko savo šeimai. Tai yra bendravimas su gamta ir vienas su kitu.

Tačiau vis dar tenka klientus įspėti, kad nevežtų jums priskintų vandens lelijų.

Visada prašau mylėti gamtą iš tolo. Juk galima padovanoti mylimajai vandenyje žydinčias gėles jų ir nenuskynus. Visada primenu, kurie augalai yra saugomi, ir perspėju, kad jei kas nuskins šitą gėlę savo mylimajai, tai bus pati brangiausia gėlė jų gyvenime.

Upių yra daug. O kuria smagiausia plaukti?

Žmonės patys gali rinktis, kuria upe nori plaukti. Viskas priklauso nuo to, kokių norisi pojūčių. Norintys "ekstrymo" renkasi Žvelsą. Bet ne visi įveikia šią upę. Priklauso nuo vandens lygio. Yra buvę, kad du stiprūs vyrai, bandę paplaukti Žvelsa, parėjo pėstute.

Šiaip pats maloniausias būna dviejų dienų plaukimas. Vakare apsistoji palapinėje. Ryte vyras kavos ant laužo išverda... O jei dar pas kaimo bobutę gauna šviežio pieno - padaro ir balintos... Įsivaizduojate, kaip vyras žmonai sušvinta naujom spalvom?

Baidarės - tik savaitgalio poilsis?

Žinote, turime ir tokių klientų, kurie atvažiuoja darbo dienomis, tiesiog po darbo. Pasiima baidarę, irklus - jų ir aptarnauti nereikia. Juos vadiname "abonentais". Žmogus po darbo ir parelaksuoja, ir išjudina visą dieną prie darbastalio buvusį sulinkusį kūną. Jei teisingai irkluoji, dirba ir rankos, ir klubai, ir kojos. O jei neteisingai - po kurio laiko bicepsai į rankoves netilps.

Matant jūsų jaunatvišką ir treniruotą figūrą, galima daryti išvadą, kad ir jūs dažnai įsėdat į baidarę?

Stengiuosi kuo dažniau. Plaukdama prieš srovę surenku vienoje upės pusėje šiukšles, o grįždama - kitoje. Bet aš neteikiu reikšmės savo figūrai.

Daugelis moterų tik apie tai ir kalba.

Iš nuobodumo. Kai esi užsiėmęs, neturi, kada apie tokius niekus galvoti.

Bepigu kalbėti, kai atrodote kaip gazelė.

Aš tiesiog savo darbą pritaikiau prie sporto. Dabar net negaliu atsakyti, ar aš dirbu, ar sportuoju, ar poilsiauju.

Bet juk jūsų verslas priklauso nuo gamtos malonės, nuo oro?

Gal greičiau nuo fantazijos. Gali tiek visko prisigalvoti plaukdamas baidarėmis, kad joks oras nesvarbus. Pavyzdžiui, dabar visiems rekomenduoju išnaudoti Minijos molį. Įmaišai grietinėlės, alijošiaus ar kokių žolelių - išsitepi tokiu moliu ir puikiausios SPA procedūros. Be to, išsitepę tokiu moliu apsisaugosite ir nuo saulės, ir nuo uodų. Susidėjęs tokio molio luitus ant kranto, užpili vandeniu ir gali organizuoti imtynes purve ar purvo šokius. Galų gale nors kartą galite leisti vaikams kaip reikiant išsipurvinti.

Ar kas nors išbando jūsų nuostabius pasiūlymus?

Iš molinų baidarių matau, kad taip.

Gyvenate Klaipėdoje miegamajame kvartale, daugiabutyje. Tad šis verslas - dar ir būdas labiau priartėti prie gamtos?

Viskas ateina su metais. Kol esi jaunas - norisi civilizacijos. Kad žolytė būtų nupjauta, takeliai asfaltuoti... O su metais pradeda žemė vis traukti. Man dabar tokios gražios nenušienautos pievos...

Esate nepataisoma optimistė?

O kas yra blogai? Esame visi sveiki, ačiū Dievui. Ir vaikai, ir vyras. Dabar su vyru laisvės šokį atšokom - visi vaikai jau pilnamečiai. Tai sakau vyrui - dar truputėlį ir pradėsime tik savimi rūpintis.

Ir kas tada?

Iš pradžių galvojau apie namą. Bet kam mums tas namas? Juk vienas turi būti ūkiškas, vadinasi, aš visą ūkį ir turėsiu traukti (kvatoja). Nežinau, sugalvosim ką nors. Rimui fantazijos užtenka. Gal išvažiuosim į šalį, kur bananai auga ir už šildymą mokėti nereikia...