Valda Bičkutė: "Aktorei standartinės moters sąvokos nepritaikysi"

- Kokia istorinės moters asmenybe žaviesi?

- Dabar aš gyvenu Klara Šuman (Clara Schumann), kuri man yra moteris iš didžiosios M. Jau greitai Vilniaus mažajame teatre pradėsime spektaklio "Trio" repeticijas. Režisierius iš Vengrijos Piteris Galambosas (Peter Galambos) statys spektaklį garsiojo kompozitoriaus Roberto Šumano (Robert Schumann) ir jo žmonos Klaros Šuman šeimą.

- Kuo ši istorija intriguoja?

- Klara buvo aštuonių vaikų mama ir absoliučiai geniali pasaulinio lygio pianistė. Bet jos prioritetas buvo šeima ir meilė vyrui. Dar vienas spektaklio veikėjų - kompozitorius Johanesas Bramsas (Johannes Brahms). Istoriniai faktai byloja, kad jis mokėsi pas R.Šumaną ir galbūt ten buvo atsiradęs meilės trikampis, o galbūt - ne. Gal tai buvo ypatinga, didinga genijų draugystė.

- Ar tiki, kad tarp vyro ir moters gali būti draugystė?

- Geriausiai apie tai turbūt yra pasakęs A.Čechovas: šiaip sau draugystės nebūna. Iš pradžių vyras su moterimi tampa bičiuliais, paskui - meilužiais, o tik paskui būna draugai. Tik perėjus visas šias stadijas gal ir įmanoma draugystė tarp vyro ir moters, kitaip niekaip. (Šypsosi.) Manau, tiksliau apie tai dar niekas nėra pasakęs.

- Ar turi tik draugą, kuriuo gali pasitikėti ir kuriam pasipasakoti?

- Vyrų - ne. Nors yra norų ir svajonių turėti tokį draugą - vyrą, kuris man nebūtų daugiau negu draugas.

- Ar kovo 8-oji tau yra svarbi?

- Eilinė diena tikrai nėra. Visos šventės yra gražios, juolab skirtos moteriai, tai kodėl gi nešvęsti? Bet tai nebūtinai turi būti labai didelė šventė. Kartais ir gimtadieniai būna labai tylūs, bet atėjus tai dienai moki pasidaryti tikrą šventę. Per praėjusį gimtadienį įsitikinau, koks paprastas dalykas yra meilė sau.

- Kaip tuo įsitikinai?

- Tiesiog nutariau, kad tą dieną viskas bus gerai ir gražu. Nuo požiūrio į save ryte kitaip plaukus persibrauki, kitaip pasižiūri į veidrodį - viskas prasideda nuo tokių smulkių dalykų. Tai kovo 8-ąją kiekviena moteris gali skirti sau daugiau dėmesio, prisimindama, kad ji pirmiausiai yra moteris, pasvarstydama, kas yra moteriškumas.

- Ar per kovo 8-ąją mėgsti gauti tulpių?

- Mėgstu gauti visokių gėlių ir visomis įmanomomis progomis. Kuo daugiau, tuo geriau. (Juokiasi.) Man tikrai patinka visos gėlės, kurios tik žydi, bet raudona rožė - ypač.

- Ar džiaugiesi gimusi moterimi?

- Labai. Man labai patinka būti moterimi. Patinka visi skirtumai tarp vyrų ir moterų. Sakoma, kad yra feminisčių, bet dar nemačiau nė vienos moters, kuriai nepatiktų, kai vyras atidaro duris, paduoda paltą ir moka gražiai asistuoti. Man patinka vyriški vyrai ir moteriškos moterys. Net esu girdėjusi gerų patarimų, kaip išsaugoti savo moteriškumą.

- Kokių?

- Pavyzdžiui, jeigu moteris užima vadovaujamą postą ar turi vyrišką profesiją, grįžus namo rekomenduojama visiškai pakeisti drabužius - iki apatinių, net kitais kvepalais pasikvėpinti, kad bent namie būtum tikra moteris, o ne tolygi su vyrais. Ir toks persipynimas šeimoje, kai vyras su moterimi kartais apsikeičia vietomis, tikrai nieko gero neduoda. Yra toks gražus palyginimas, kad vyras yra dangus, moteris - žemė. Ir kas iš to dangaus įkrenta, sudygsta, žemė tą ir augina. Idealiu atveju man labai patinka stipraus vyro ir švelnios, trapios moters derinys.

- Save įsivaizduotum kaip daugiavaikę motiną?

- Kodėl gi ne? Bet tai nėra mano siekiamybė, nesėdžiu ir nesvajoju apie daugiavaikę šeimą. Esu tikra, kad anksčiau ar vėliau šeima bus. Kokia ji bus, tokią aš ją ir mylėsiu, nesvarbu, ar ji bus didelė, ar mažesnė. Bet graži daugiavaikė šeima man yra šventenybė, kelianti didžiulę pagarbą ir susižavėjimą.

- Ar smerki vyrų išnaudotojas, vadinamąsias barakudas?

- Nemačiau tokios nė vienos. Kaip ir feminisčių, taip ir barakudų mano aplinkoje nėra. Aš iš viso nenoriu tikėti, kad taip būna. Vis tiek tikiu tauria žmogaus prigimtimi. Galvoju, ar kartais tai nebus tik kokie pikti žmonių liežuviai, kurie tiesiog mėgsta paliežuvauti ir ko nors prikalbėti? Aš pasilieku teisę tikėti, kad žmonės viską daro iš gerų paskatų.

- Ar galėtum būti vyro išlaikytinė?

- Na, jeigu būčiau kokių trijų keturių vaikų mama, tai tikrai labai norėčiau būti savo vyro išlaikytinė, kad galėčiau daugiau laiko praleisti su vaikais. Bet jeigu kalbėtume apie aktores, standartinės moters sąvokos, deja, joms nepritaikysi.

- Kodėl?

- Turiu vieną gerą bičiulę aktorę, kuri gyvena Izraelyje, ir kaip tik susilaukė antro vaikelio. Draugė svarstė, grįžti į teatrą ar dar šiek tiek laiko skirti vaikui. Aš jai sakiau: "Pamatysi, tu nebūsi laiminga būdama vien su vaikais". Bet ji vis dėlto atsisakė grįžti į teatrą. Ir po mėnesio mums besikalbant skaipu pasiguodė: "Dieve, Valda, man tokia depresija, kodėl aš atsisakiau teatro, nebegaliu daugiau, aš lipu sienomis ir einu iš proto". Tai vis dėlto mes, aktorės, esame savo profesijos sužalotos moterys.

- Kokiems moteriškiems niekučiams jauti silpnybę?

- Turbūt tai yra kvepalai, kurių turiu gerokai daugiau, negu reikia. Jeigu pagal nuotaiką kiekvieną dieną visą mėnesį kvėpinčiausi vis kitokiu aromatu, kažin ar šie išsibaigtų per mėnesį. Sau leidžiu šitą silpnybę. Kvapas, kaip aš sakau, yra kaip žmogus, nes jis turi savo daugiasluoksniškumą ir istoriją.

- Kur laikai savo kvepalų kolekciją?

- Miegamajame. (Šypsosi.) Ant kosmetinio stalelio visi kvepalų buteliukai gyvena, ir ant palangių, ir ant komodų, - kur tik atsiranda vietos. Būna, einu gatve ir jaučiu, tarsi koks nuovargis apėmė ir reikia pakrauti baterijas. Tai labai sėkmingai padarau užsukusi į kvepalų parduotuvę.

- Ar dažnai iš mylimojo sulauki staigmenos?

- Kad ir šiaip tas gyvenimas pilnas staigmenų, todėl specialiai jų ruošti nereikia. Kasdieną kas nors įvyksta įdomaus ir naujo. Ką mėgstame, tą ir darome - mums nereikia specialių progų.

- Ar gyvenime esi patyrusi moters kerštą?

- Galiu papasakoti anekdotą: dvi aktorės gali sutarti tik vienu klausimu - kokia bloga yra trečioji. (Šypsosi.) Viskas tuo ir pasakyta. O jeigu ir buvo kas nors kada, tai jau seniai viską pamiršau. Ačiū Dievui, turiu puikią savybę pamiršti ir atleisti. Savo energijos nešvaistau negatyviems dalykams ir stengiuosi tik šviesiai žiūrėti į gyvenimą.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"