Kolekciją Vaiva laiko namuose, ant palangės, suskirsčiusi į du indus. Viename inde - neliečiama, nevalgoma kolekcijos dalis. Joje - minėto draugo surinktos pakuotės, taip pat iš pačių įspūdingiausių Vaivos kelionių parsivežtas cukrus. "Man svarbu ne tiek cukraus popierėlių apipavidalinimas, kiek kelionių, iš kurių parsivežu savo saldžius suvenyrus, įspūdis. Kuo įspūdingesnė kelionė, tuo vertingesnis man ir parsivežtas cukrus", - sakė V.Abromaitytė. Tarp fotografei didžiausią įspūdį padariusių aplankytų vietų - Sankt Peterburgas Rusijoje, Meksika, Islandija. "Iš Italijos, kurioje lankausi ypač dažnai, cukraus nebesivežu", - sakė fotografė.
Vaivai patinka, kai iš kelionių parsivežtų cukraus popierėlių būna kavinės, kurioje lankytasi, adresas: "Tada tai - dar konkretesnis mano kelionės prisiminimas".
Cukrų V.Abromaitytė renka apie šešerius metus. "Bet kai pamačiau, kad iš Meksikos parsivežiau gal kilogramą cukraus, nusprendžiau, kad tai - jau manija, priklausomybė, ir tą rinkimą kiek pristabdžiau. Tai mano kolekcija tokia... Vis pristabdoma ir atnaujinama", - sakė fotografė.
Dalis kolekcijos, laikomos antrame inde, nuolat keičiasi. Šiuo cukrumi Vaiva vaišina draugus: "Juk iš kolekcijos cukrus - saldesnis". Į šią kolekcijos dalį patenka ir iš Lietuvos kavinių susirenkamos cukraus pakuotės, mat arbatą fotografė geria visai be cukraus, o kavai pasaldinti pakanka vos pusės vienkartinės dozės.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"
Rašyti komentarą