Gintarė Karaliūnaitė: „Palieku sceną, nes ji sužlugdė mano šeimą“

Vaikystėje svajojusi būti veterinare, Gintarė Karaliūnaitė pasuko į žurnalistiką

"Negalvokit, kad pamirštu savo muzikos gerbėjus. Jei tik planuojamas pajūryje koks koncertas - neatsisakau. Bet šiemet man svarbiausia darbas. Reikia filmuoti reportažus, todėl nieko planuoti į ateitį negaliu", - pasakoja Gintarė Karaliūnaitė.

Dirbu vos porą mėnesių, bet jau jaučiuosi pavargusi nuo aplinkos. Gyvenu Klaipėdos centre ir, tiesą sakant, šiek tiek pavargau nuo žmonių masės, baisaus triukšmo. Poilsio čia jokio nėra ir būti negali.

Žinoma, aš, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, turiu pripažinti, kad uostamiestis - pats gražiausias miestas, bet tik ne jo senamiestis. Net į namus dabar einu aplinkinėmis gatvelėmis, mat centrinėje gatvėje keliamas triukšmas nepakeliamas. Neįsivaizduoju, kaip ten žmonės gyvena.

Norėtųsi, kad mieste nors kiek žalumos būtų. Eini gatve ir jauti, kaip trūksta Laisvės alėjos, kur niekas nevažiuoja, nėra triukšmo, žaliuoja medžiai...

Mėgstu pailsėti ir pasitraukti kažkur toliau, ne ten, kur aplink vien minia, triukšmas. Man gera išvažiuoti į atokią vietelę su šeima, tik su pačiais artimiausiais žmonėmis...

Dainininkės karjera - jau į pabaigą

Aš nesu žurnalistė, todėl ne viską gerai ir padarau. Man tiesiog pasiūlė pabandyti vesti tokią laidą - prieš tai šiek tiek dirbau televizijoje, tai patirties, kad ir menkos, turėjau.

Studijinis darbas man netiko, o čia reikia bendrauti. Ateityje planuoju išbandyti savo jėgas ir radijuje. Man viskas įdomu.

Koncertinės veiklos prisiragavau per visus metus, o dabar mintyse jau sukasi naujo albumo įrašai, nes susikaupusios mintys prašyte prašosi išleidžiamos. Mintyse vėl sukasi planai padaryti ką nors labai gražaus, įrašyti kūrinėlius su keliais žymiais muzikantais.

Niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad taip smagu bus dirbti su grupe "Rebelheart". Šaunūs vyrukai. Palangoje pasilabinu ir su Stasiu Povilaičiu, gerbiu šį žmogų už kūrybiškumą ir energiją. Bet manau, kad mano dienos scenoje jau eina į pabaigą - neišdrįsiu sulaukusi garbaus amžiaus koncertuoti.

Tai ne man. Aš tokia visur skubanti, man reikia naujovių, noriu vis ką nors naujo išbandyti.

Darbas televizijoje duoda labai daug dvasinio peno. Iki šiol negaliu atsidžiaugti reportažu iš delfinariumo.

Pailsėjau, tiek įspūdžių. Vaikystėje, beje, svajojau kaip ir mama būti veterinarijos gydytoja. Manau, kad tie gyvūnai nelaisvėje privalo turėti kuo geresnes sąlygas, kuo geriau maitintis.

Darbo metu buvo ir kuriozinių situacijų, bet su operatoriumi stengiamės jų išvengti.

Palangoje, kalbinant čigonų atlikėjus, vienas vyriškai apsirengęs pašnekovas pasirodė esąs moteris. Iš pradžių lyg ir susinepatoginom, bet kartais tokių kuriozų nepasiseka išvengti. Ar grįžčiau čia kitąmet?

Nežinau - esu labai impulsyvi, tad kaip man pasirodytų, taip ir padaryčiau.

Ir šiluma kaulus laužo

Nors pasižiūrėjus į mane neatrodo, bet iš tikrųjų dabar man šiek tiek liūdna, kad negaliu padėti vyrui naujuose mūsų namučiuose daryti remonto darbų.

Su šeima pagaliau apsigyvenome savo bute ir bandome įskurti taip, kaip jau seniai svajojome. Savo būstą akylai saugosime nuo pašalinių akių.

Kol gyvenau nuomojamuose butuose, mat buvo negaila į juos įsileisti kitus žmones, bet dabar tai yra mano vyro ir mano vaiko namai, tai mūsų šeimos židinys. Kiekviena siena juose padaryta taip, kaip noriu aš.

Dabar pajūrin atsivežiau sūnelį Naglį. Nėra lengva su juo būti ir dar dirbti, bet tokia jau mamų dalia. Niekada nemėgau rutinos ne tik gyvenime, bet ir šeimoje.

Tad dabar, kai tarp manęs ir vyro šioks toks atstumas, labiau pasiilgstam vienas kito, susibėgam savaitgaliui, atvažiuoja jis prie jūros, randam laiko romantiškiems pasibuvimams.

Anksčiau svajodavom su Darium gyventi Kalifornijoje, kur šilta, bet padirbėjusi pajūryje supratau, kad daug mieliau Lietuvoje. O tie išsvajoti karščiai beprotiškai nuvargina.

Aišku, karščiai asocijuojasi su poilsiu, o ne su darbu, ir kai dabar, reikia važiuoti automobilyje, kai jauti, kad makiažas nuo karčio bėgte bėga, toli gražu nesijauti labai patenkinta nei tokia vasara, nei šiluma.

Ne diplomas svarbiausia

Pastojusi mečiau mokslus. Buvo likę vieneri metai verslo vadybos studijų, bet nemanau, kad diplomas žmogui kažką turi reikšti.

Nepatinka man popierizmas, bet ateityje norėčiau studijuoti dizainą, tik vargu ar suspėsiu į nuvažiuojantį savo traukinį.

Dabar būtų gerai baigti kompiuterių kursus ir pagilinti anglų kalbos žinias."

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder