Vaida Grikšaitė: "Jaučiuosi tinkamai pristačiusi savo šalį"

- Tik mama ir kelios drabužių dizainerės, kurios manimi patikėjo. Iš tiesų labai skaudu, kad Lietuvoje į grožio konkursus ir jų nugalėtojas žiūrima labai skeptiškai. Kai išgirdau merginų, kokiomis dovanomis jos buvo apipiltos, kai tapo savo šalies "misėmis", man iš tiesų buvo apmaudu. Man svarbiausia dalyvauti, turėti gražuolės karūną, o visa kita ateis su laiku. Tarkim, gražuolę iš Slovėnijos, taip pat nedidelės šalies kaip ir mano, į konkursą ruošė įvairios organizacijos, į jos pasirodymą investavo didžiulius pinigus.

Su kokiu bagažu turėjai atvykti į pasaulinį konkursą?

- Buvo pasakyta atsivežti šešias vakarines, septynias kokteilines sukneles, tris klasikinius kostiumėlius ir dar daugybę kitokios aprangos. Aš atvykau su daug kuklesniu bagažu, tačiau sugebėjau atrodyti puikiai. Daug merginų stebėjosi, kad iš dviejų nedidukų lagaminų traukiau vis gražesnes ir originalesnes sukneles. Esu be galo dėkinga dizainerei Livijai Daugirdaitei, kuri man sukūrė pagrindinę suknelę. Modeliuotoja Julija Žilėnienė mane ne tik papuošė, bet ir suteikė daug informacijos, kaip derinti drabužius, kaip pasirinkti spalvas.

Kodėl nepatekai į dvidešimtuką?

- Norint tikėtis gerų rezultatų pasauliniame konkurse, tuom turi rūpintis ne tik pati mergina, bet ir jos šalis. Tiek, kiek aš sugebėjau savarankiškai pasiruošti, pasiekiau stulbinamų rezultatų. Aš padariau didžiulę Lietuvos reklamą, kiek galėdama visiems dovanojau kasetes su filmu "Skrydis per Lietuvą". Man pavyko puikiai pasirodyti per talentų šou, kuriame dalyvavo 60 merginų. Aš vėl, kaip ir per "Mis Klaipėda" konkursą, skaičiau eiles, kurios baigėsi žodžiais: "viltis, meilė ir laukimas". Mačiau, kaip apžavėjau organizatorius ,ir buvau išrinkta tarp geriausiai pasirodžiusių merginų. Savo sugebėjimus demonstravome Sanyos miesto gyventojams. Po šio pasirodymo septynios merginos, ir aš tarp jų, buvome pakviestos pas merą. Per priėmimą konkurso organizatorė paprašė manęs, kad prisistatyčiau merui ir papasakočiau apie savo šalį. Ten būdama supratau, kad grožis yra didžiulis ginklas populiarinant savo šalį, tik gaila, kad Lietuvoje šitai mažai kas supranta. Tikiuosi, kad man užteks optimizmo ir ryžto bandyti tai įrodyti. Aš galiu su visa atsakomybe pasakyti, kad pirmą kartą per "Mis pasaulis" konkursą buvo iš tikrųjų pastebėta lietuvaitė. Ir tikiu, kad mano dalyvavimas duos daug teigiamų rezultatų kitoms mano šalies merginoms, ateityje dalyvausiančioms tokiuose konkursuose.

Kokios nuotaikos tvyrojo tarp pačių konkursančių?

- Mes visos buvome kaip didelė draugiška šeima. Nebuvo jokių incidentų, nemačiau jokių barnių ar nesusipratimų. Mus visas labai akylai saugojo apsauga, niekur negalėjome pačios savarankiškai išeiti. Iš mažų valstybių merginos žinodamos, kad nėra vilčių patekti į dvidešimtuką, daugiau laiko leisdavo prie baseino ar kitaip pramogaudavo. O aš atsikeldavau ryte, pasipuošdavau ir eidavau dirbti. Aš žinojau, kad turiu išnaudoti kiekvieną minutę ir visur kur galima rodyti save.

Po konkurso mes visos susikabinome rankomis ir verkėme, nes žinojome, kad tuoj reikės skirtis.

Kuom užsiimsi dabar?

- Toliau tęsiu studijas Lietuvos teisės universiteto neakivaizdiniame skyriuje. Grįžusi iš Kinijos turiu prisikaupusi labai daug idėjų, bandysiu jomis pasidalinti su "Mis Lietuva" organizatoriais. Aš tikiu, kad grožis gali daug nuveikti, manau nepritrūksiu ryžto tai įrodinėdama.