Užmaršties dulkes nupūtus (8)

Patiklumas

Būtų gaila, jei užmaršties dulkės nusėstų ant kvailiausių poelgių ar netgi nusikaltimų. Pavyzdžiui, būtų pamiršta istorija, kai vaikinukai prieš apiplėšdami fotoateljė nusifotografavo... Arba bobulytė atidavė pinigus telefoniniams sukčiams gelbėdama sūnų, kurio (vėliau susigriebė) net neturi...

Labai būtų gaila, jeigu užmirštume ir Lietuvos popžvaigždės Žilvino Žvagulio nuotykius. Naktį grįždamas iš koncerto jis kiek viršijo greitį ir buvo užfiksuotas kelių policijos fotoaparatų. Pastebėjęs žybsnį, dainininkas labai susinervino ir paskambino draugui, buvusiam policininkui. Tas, pažadintas vidury nakties, rimtu balsu pajuokavo: "Reikia dar penkis kartus dideliu greičiu pravažiuoti pro "fotoaparatą", ir viskas anuliuosis." Tą naktį Ž. Žvagulis namo grįžo vėliau negu planavo, bet buvo labai patenkintas savimi.

Policininkas, kuris išrašinėjo baudas pagal automato fotografijas, buvo sutrikęs. Bet vis tiek išrašė šešis baudų kvitus. Keikdamas pajuokavusį bičiulį Ž. Žvagulis baudas sumokėjo...

Diskusija

Kadaise "Neringos" kavinė daugeliui Vilniaus menininkų atstodavo klubą. Čia rinkdavosi dailininkai, kompozitoriai, žurnalistai. "Neringoje" subrandinta ne viena idėja, kuri dabar vadintųsi "projektu". Žinoma, čia būdavo ir linksminamasi kilnojant konjako ar vyno taures.

Dažnai "Neringoje" sukiodavosi ir šviesaus atminimo kompozitorius Benjaminas Gorbulskis. Su jo pasirodymu prasidėdavo juoko fejerverkai, nes jis buvo ypatingas visokiausių istorijų ir anekdotų pasakotojas.

Be viso to, B. Gorbulskis mėgdavo diskutuoti lietuvių kalbos rašybos klausimu. Kartą dėl kažkokios klaidos kažkuriame laikraštyje (tiek jų tuomet ir tebuvo - "Tiesa", "Komjaunimo tiesa" ir "Vakarinės naujienos") jis susikibo su "Sovetskaja Litva" korespondentu Prokopovičiumi. Ginčijosi iki pamėlynavimo.

B. Gorbulskis lietuvių kalbą išties neblogai išmanė, o štai Prokopovičius kalbėdavo maždaug taip: "Nu, ir ateinu aš su dum mergom kaip klipom ant kaklos", suprask - ateinu su dviem merginom kaip su kilpom ant kaklo.

Todėl dviejų vyrų ginčas dėl lietuvių kalbos rašybos "Neringoje" ir sukėlė griausmingą juoko audrą.

Autobiografija

Šiomis dienomis iš rankų į rankas keliauja Benjamino Gorbulskio biografija. Mat neseniai minėjome maestro 85-ąjį gimtadienį. Visko gali būti, kad biografiją parašė humoro nestokojantys jo draugai. Bet, turint omenyje B. Gorbulskio būdą ir izraelietišką humoro jausmą, visko gali būti, kad ją gal ir visai rimta proga jis galėjo kadaise pasirašyti ir pats.

Taigi: "Gimiau 1925 m. rugsėjo 14 d. savo tėvų iniciatyva Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. 1941 m. baigiau Kauno XII vidurinę mokyklą ir, karui prasidėjus, buvau evakuotas į Tarybų Sąjungos gilumą. Trumpą laiką dirbau labai nevykusiai kai kuriose gamyklose, kol stojau savanoriu į kariuomenę. Kariuomenėje išmokau groti triūba ir gerti degtinę, už ką buvau "apdovanotas" baudžiamuoju batalionu trims mėnesiams. Baudžiamajame batalione organizavau Dainų ir šokių ansamblį, kurio artistai buvo alkoholikai, recidyvistai, dezertyrai ir šiaip aktyvūs saviveiklininkai. Už gerą darbą organizuojant minėtą ansamblį mane išlaisvino anksčiau, atstatė man buvusį laipsnį (viršila) ir paskyrė pulko kapelmeisteriu. Mano tarnyba kariuomenėje pasibaigė 1949 m. Vakarų fronto dainų ir šokių ansamblyje. Po to grįžau į Vilnių, kur visus metus praleidau grodamas ir gerdamas restoranuose, kol nutariau mokytis muzikos! Muzikos mokyklą baigiau su pagiriojimu ir pagyrimu. Į Konservatorijos I kursą nebuvau priimtas dėl savo supuvusios moralės, ir teko stoti kitais metais į II kursą. Deja, iš II kurso dėl savo blogo elgesio buvau išvarytas ir tapau "nevertas tarybinio studento vardo". Teko palaukti dar metus ir stoti į III kursą. Nuo to laiko tapau pavyzdingu studentu ir užbaigiau mokslus Konservatorijoje.

Po to gana ilgai blaškiausi ir eksperimentavau šeimos klausimais, kol 1963 m. gimė duktė ir buvau priverstas savo noru sukurti šeimą, kuriai esu ištikimas iki šiol.

Iš savo tėvų paveldėjau daug buržuazinių liekanų, su kuriomis beprasmiškai kovoju iki šiol. Bet, nežiūrint į tai, esu sveikos moralės ir vertas pasitikėjimo ne tik Žvėryno rajone, bet ir išvykstant į užsienį. 1971. II 15 B. Gorbulskis."