Trylika tūkstančių kilometrų link savęs

Stabteli ir galvoji - pala pala, kas čia? Bandai rasti loginį paaiškinimą, o jo neradęs sudrausmini save: nebežinai, ko nori! Kuriam laikui nustumi tą ramybės neduodantį klausimą, užpili jį reikalais ir rūpesčiais. Bet jeigu jis jau kartą mandagiai pasibeldė, kitą kartą, tikėtina, duris atidarys su trenksmu. Arba gudriai.

Būtent taip ir įvyko.

Galvoje lyg ir nekaltai įsikūrė mintis, kad pribrendo laikas giliau susipažinti su mitais ir paslaptimis apipinta joga, kuri atėjo į mano gyvenimą prieš daugiau nei dešimt metų.

Visada jutau, kad stoviu tik tarp vakariečiui lengvai prieinamų žinių trupinių, o galybė informacijos glūdi toje vietoje, iki kurios ateiti reikia daug daugiau pastangų.

Žodis "yoga" išvertus iš sanskrito kalbos aiškinamas, kaip kūno, sielos, sąmonės ir Kūrėjo susijungimas, vienovė. Ir nors dalis suvokimo ateina kartu su kasdiene praktika, nėra taip paprasta tai pajausti, atpažinti ir priimti.

Supratimas, kad tai ne vien fizinė praktika, o gyvenimo būdas su savo filosofija, natūraliai traukė pasigilinti į tai, kaip siejasi jogos pozos (asanos), kokį poveikį turi mūsų emocijoms ir psichikai. Kaip anatomiškai veikia raumenų, raiščių ir kaulų sistemas. Kokią įtaką daro gyvenimo kokybei, išlaikant lankstų, tvirtą kūną ir ramų protą. Ir atvirkščiai, - kaip nurimęs, nešokinėjantis it beždžionė protas atsiveria galimybėmis kurti tokį gyvenimą, kokio pats nori.

Kartkartėm apmąstydavau šią drąsią, bet kiek bauginančią idėją ir vis rasdavau priežasčių, kodėl negaliu to padaryti dabar. Na, žinote, - verslas, daug reikalų, tolima ir ilga kelionė... Kam man to reikia... O kur dar išėjimas iš komforto zonos...

Bet. Mintis giliai suleido šaknis. Palengva pradėjo keistis vietomis ir prioritetai. Pasiteisinimai peraugo į klausimus ir jų liko viso labo tik du: ar tikrai to noriu ir kodėl ir ar esu pasiruošusi iššūkiui išeiti iš komforto zonos.

Ir štai vieną dieną į abu klausimus atsakiau - taip!

Jogos mokyklos paieškos

Dauguma mokyklų įsikūrusios jogos tėvynėje Indijoje, kitos - Indonezijoje, Tailande. Yra mokyklų ir Europoje, Amerikoje, ir visame pasaulyje, bet semtis žinių labiau norėjosi arčiau ištakų, iš tradicinį jogos išsilavinimą gavusių mokytojų, o tai reiškia, kad trenktis teks per pusę pasaulio... Po dviejų trijų savaičių analizės ir atmetimo būdu vykdomos atrankos sprendimas buvo priimtas! Keliausiu į Bali.

Palengvėjimas, žengus milžinišką žingsnį, atsiliepiant į vidinį raginimą, peraugo į nerimastingą kelionės laukimą.

Ir štai - aš jau Denpasaro oro uoste. Palieku savo pirštų atspaudus ir žengiu pirmą žingsnį į nežinomybę. Vairuotojas pasitinka plačia šypsena ir - pajudame Ubud miesto link, kur susitelkusios jogos mokyklos, retritai, SPA, kuriuose žmonės iš viso pasaulio ieško sąmoningumo, ryšio su savimi ir harmonijos.

Atvykstame į vietą sutemus, mane šiltai pasitinka moteris, kuri išdidžiai prisistato: "This is my place." Paauglys palydi į kambarį ir... krentu ilsėtis.

Ryte atsibundu nuo garsų mišinio - gaidžiams skelbiant naują dieną, šunims džiugiai amsint, zvimbiant motoroleriams, griežiant svirpliams ir aidint dar daugybei garsų, kurių negaliu atpažinti.

Iš antrojo "Green Padma garden and spa" aukšto terasos apžiūriu aplinką. Kiemo puošmena - paauksuota žinių ir mokslo deivės Sarasvati skulptūra lotoso žiede. Aplinka suprojektuota harmoningai, daug erdvės, net neatrodo, kad mūsų vieta yra miestelyje. Tolumoje dunkso aktyvus Mount Batur vulkanas, kartais mėgstantis pasismaginti pelenų debesimis sustabdydamas skrydžius.

Pati pirma kieme pasirodo katė, kuri, priklydusi ir apsigyvenusi čia, gavo teisę vadintis Padma. Ji apeina visą teritoriją, patikrina stalus, kėdes, šiukšlines, kadangi virtuvė atvira, - indus ir viską, ką randa pakeliui. Tada susirango jaukiai ant stalo ir palaimingai prisimerkusi mėgaujasi šiluma, palydi ir "padeda" pasidaryti arbatos ar įsipilti vandens. Švelniai murkdama kontroliuoja situaciją.

Pirmoji pažintis su mokytoju

Po poros dienų, skirtų adaptacijai, - studijų atidarymo ceremonija! Įspūdingi ritualai, balti, kūno ir sielos švarą atspindintys rūbai, gyvų gėlių vainikai, nepažįstami kvapai, muzika, ugnies ritualas, žiedlapių lietus... Pažintis su mokytojais ir šventikais, kurie savo palaiminimu suteikia kiek kitokią prasmę mūsų europietiškam požiūriui į studijas.

Laiko skirtumas - 5 valandos ir žadintuvas nuskamba tuo metu, kai miegu saldžiausiai. Negaliu jam atleisti to visą dieną! Laimė, 6 valandą hinduistų šventyklose prasideda maldos ir ritualai, jie girdisi visur ir tarsi padrąsina žinia, kad bunda visa sala. Tai palengvina kančias išlipti iš lovos.

Miegodama nusiprausiu ir koja už kojos einu į pirmą pamoką - aštanga jogos. Pati savęs maldauju pasigailėti, protas įkyriai perša galimybę neiti, bet drausminu save ir... aš jau vietoje, kur visą mėnesį vyks mūsų studijos. Australietės žvalios - jos toje pačioje laiko zonoje, kaip ir namuose.

Mūsų auditorija - paprastos konstrukcijos stačiakampis pastatas iš bambukų stiebų su šiaudiniu stogu ir mūrinėmis grindimis. Turime čia ir kelis ventiliatorius. Praktikuojančiųjų jogą žodyne tokia vieta įvardijama shala.

Mokytojas - smulkutis, dailus indas iš jogų mekos Indijoje - Rišikešo. Šypsena užburianti, anglų kalba su indiška tartimi - taip pat. Rūkas pamažu sklaidosi ir iš mano galvos.

Klausausi mokytojo kaip švelnios muzikos, nesuprasdama, nei kur prasideda sakinys, nei kur baigiasi, tiesiog plaukiu pasroviui su balso garsais, kuriuos nustelbia laisvai judančių aplink naminių paukščių kudakavimas, šunų barniai ir ventiliatorių ūžesys.

Pasidžiaugiu, kad nesu visiška aštanga jogos naujokė, nes bandant sekti instrukcijas ta daininga kalba, kuria kalbantieji taip gražiai atrodo indiškuose serialuose, visiškai susipainioji, kur galva o kur kojos. Protas turi apdoroti informaciją, pateikiamą kol kas neatpažįstamu dialektu, o kūnas susitvarkyti su iššūkiu 6 ryto šokti į dinaminę jėgos jogą (Lietuvoje 1 val. nakties!). Oro temperatūra kyla drastiškai, netrukus pasiekia 30 laipsnių Celsijaus. Kiekvienas kūno centimetras priešinasi tokiai patirčiai, bet valia susitvarko su užduotimi, ir štai jau apšilęs kūnas po valandos atsilygina lankstumu, ištverme ir pasitenkinimu.

Pamokos prasideda ir baigiasi trumpa meditacija, padėka žemei ir dangui, sau ir visiems aplinkui, dalyvaujantiems praktikoje.

Maistas - veganiškas

Toliau - anatomijos studijos, indišką akcentą keičia balietiškas. Informacijos priėmimo kanalai trūkinėja, protas nespėja, kyla susierzinimas. Žvalgausi į kitas merginas, - veidai kaip Budos, regis, viską supranta. Tada dar ir vidinis kritikas išeina į laisvę...

Atsigaunu pusryčiaudama. Papaja, arbūzas, drakonvaisis ir košytė su daug sėklų grąžina pasitikėjimą ir jausmą, kad išgyvensiu...

O dar kiekvieną rytą mūsų laukia vis skirtingi rankų darbo vietiniai desertai, kurių sudėties niekada neatspėjame. Jie gražučiai, spalvingi ir labai gardūs. Cukrus mūsų mityboje "nedalyvauja" - saldumo suteikia medus, figos ar bananai. Ir ištižęs šokoladas kambaryje. Pirmas kąsnis, ir nuotaika vėl šauna į viršų. Geriame šviežio imbiero arba šviežios ciberžolės šaknies arbatą.

Vėliau, karščiui pasiekus piką, studijuojame jogos filosofiją, atliekame meditacijos praktikas, kas leidžia kūnui pailsėti nuo krūvio.

Pietūs ir poilsio valandėlė. Daržovių sriubos, ryžiai, pupelių troškiniai, spagečiai su tofu sūriu ir pan.

Maistas griežtai veganiškas, man visai priimtinas, tik kiek per aštrus. Aitriosios paprikos ir imbieras - prieskoniai, be kurių čia neįsivaizduojamas maistas, gaminamas jogos studentams, suteikiantis skonį ryžiams, daržovėms ir kartais makaronams. Sotu ir gerai pasisavinama.

Dalis merginų leidžia laiką baseine, kuris, nors ir nevėsinamas, bet dėl valymosi procesų visada yra šiek tiek vėsesnis nei aplinkos temperatūra.

Pūstelėjus vėjui, pabyra ylag ylang žiedai ir baseinas tampa lyg prabangaus SPA kvepianti vonia, kurioje maloniai atsipalaiduoja raumenys ir mintys...

Australietės drąsiai gulinėja saulėje.

Aš šliaužiu į kondicionuojamą savo kambarį.

Po kelių adaptacijos dienų su italėm ir graike jau susikuriame tradiciją eiti į miestelio restoraną išgerti kavos ar lasi (gaivus indiškas gėrimas iš jogurto su vaisiais ir medumi). Restoranai tradiciškai turi įėjimus iš centrinės gatvės, o įėjus apstulbina natūralių džiunglių ar ryžių laukų kaimynyste. Vaizdas į gamtą čia pat, vos už kelių metrų nuo dulkinų ir triukšmingų gatvių!

Gerbėjai

Mūsų grupė labai spalvinga, merginos ir moterys susirinko iš Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos, Italijos, Taivano, Korėjos, Prancūzijos.

Žavintis kultūrų mišinys, turintis vieną ir tą patį tikslą. Aštanga joga, klasikinės hatha jogos dukra, ne tik laikosi to paties aštuonių pakopų gyvenimo kelio, bet kartu yra labai stipri fizinė praktika. Buvo akivaizdu, kad mums, vadinamosios silpnosios lyties atstovėms, tai nemenkas iššūkis.

Kiek perteklinę aštanga praktikos energiją labai gerai atsveria popietinė gilių tempimų moteriška jin joga ir jau galutinai subalansuoja vinyasa flow - dailių jogos pozų seka, kur tarsi šokyje kiekviena poza išplaukia iš prieš tai buvusios. Tai trečioji fizinė jogos praktika per dieną.

Turime ir būrį gerbėjų - vietiniai vaikai susirenka stebėti mūsų pamokų. Dienų dienas leidžiame kartu, draugiškai susimojuodami ir apsikeisdami oro bučiniais. Jų natūralumas ir nuoširdumas jaudinamai tikras. Gauni tai kaip dovaną, primenančią tai, kas svarbiausia. Ryte dar nespėji atidaryti savo balkono durų, o jie jau mojuoja sveikindamiesi iš savo namų. Kartą net suorganizavome atvirą jogos užsiėmimą drauge su bendruomenės vaikais. Tai atnešė daug džiaugsmo ne tik jiems, bet ir mums. Turbūt vaikai - pati geriausia auditorija pasitikrinti save.

Studijas baigdavome ajurvedos paskaitomis, senosios indų medicinos žiniomis, kurios tebėra labai aktualios tiek nustatant žmogaus negalavimus, tiek ir parenkant tinkamą mitybą bei gyvenimo būdą, kad žmogaus organizmas būtų grąžintas į jo natūralią prigimtinę būseną, kai puikiai funkcionuoja savigydos mechanizmai.

Valgydama apgalvotai subalansuotą maistą ir darydama fizines bei dvasines praktikas jau po kelių dienų pradėjau jausti, kaip mano kūnas tampa lengvesnis ir lankstesnis, puikiai funkcionuoja medžiagų apykaita, rimsta protas.

Transformacija neįtikėtinu tempu vyksta ir galvoje, ir kūne, ir sieloje. Kiekvieną rytą atsibundu kiek kitokia nei buvau vakar. Galiu-negaliu ribos plečiasi... Savęs pažinimas - taip pat.

Mokslai - iki sutemų

Studijas baigiame prieš pat vakarienę. Saulė pradeda leistis valanda anksčiau, taigi vakarieniaujame jau sutemus, nardant virš galvų šikšnosparniams, o nakties vabzdžiams sūkuriuojant aplink lemputes savo trumpo, vienos nakties gyvenimo šventėje...

Driežai išlenda į vabzdžių medžioklę, o katinai - į temperamentingas driežų gaudynes.

Pasibaigus mokslams pasibaigia ir jėgos. Visos turime savo studijų paketuose kažkiek balietiškųjų masažų, tad po vakarienės ir trumpų diskusijų skirstomės po kambarius, pasiruošusios susitikti su balietiškojo masažo nenuspėjamumu. Masažuotojos keičiasi, todėl niekada nežinosi, koks jis bus. Amplitudė plati - nuo skausmingo, ir net labai, taškinio masažo iki giliai raumenis atpalaiduojančios terapijos.

Po to neilgi pabendravimai su artimaisiais ir kritimas į lovą atgauti jėgų ir pailsėti prieš ateinančios dienos iššūkį.

Nori tapti mokytoju - mokykis pats!

Per kelias dienas neįprastas ritmas tampa rutina ir jau pati pabundu kartu su pirmaisiais garsais, skelbiančiais naujos nuostabios ir vis kitokios dienos pradžią.

Po keleto dienų sužinome stulbinamą žinią - pasaulinis jogos aljansas sugriežtino jogos mokytojų ruošimo tvarką ir įvedė du papildomus egzaminus raštu! Trumpai "pasidžiaugiam" savo išskirtinumu, bet pasirinkimo nėra, nori tapti mokytoju - mokykis pats!

Ir tikrai, mokėti pačiam ir gebėti mokyti kitus yra toli gražu ne tas pats! Turbūt visi turėjome tokių mokytojų, į kurių pamokas nesinorėjo eiti...

Mokyklos vadovas dar prideda: "Mielieji, mano mokykloje sertifikatas suteikiamas ne už tai, kad tik lankėte paskaitas, bet už įgytų žinių mokėjimą perduoti kitiems."

Kalbėdamosi paniurzgėdavome, kaip čia mums nelengva, bet, manau, visos viduje tyliai džiaugėmės, jausdamos dar didesnį tikėjimą tuo, ką darome.

Išlepimas ir kaprizai netoleruotini

Visiškai laisvą turime tik sekmadienį, o ketvirtadieniais studijos prasideda nuo pietų. Tenka rinktis, ar duoti pailsėti kūnui, ar sukaupus jėgas leistis į pažintį su sala. Turbūt atspėjote, kad renkamės pakeliauti. Bet tai - atskira tema.

Pirmoji savaitė prabėga besimėgaujant gebėjimu adaptuotis ir šiokia tokia konkurencija, kuri geriau atrodo ant kilimėlio. Visos - pačios geriausios, ir tai verčia dar labiau pasitempti!

Vis dėlto antros savaitės viduryje fizinis raumenų nuovargis, tempas ir miego trūkumas jau pradeda reikštis lengvu suirzimu, kuris dar už keleto dienų pasiekia piką.

Naujos informacijos kiekis milžiniškas, dienotvarkė įtempta, taisyklės griežtos, išlepimas ir kaprizai netoleruotini. Kai kurios pratrūksta ašaroti, kitos priekaištauja sau - ir kam man to reikia... Bet nė vienos iš mūsų neaplenkia didesnis ar mažesnis išsekimo jausmas, lydymas fizinio skausmo, persitempimo ir akistatos su savo ego.

Kartais skauda vietas, apie kurių buvimą net nenutuokei.

Vis dėlto noras siekti rezultatų nugali ir, surinkusios jėgų likučius, toliau ropščiamės į žinių skardį.

Įvyksta persilaužimas ir viskas grįžta į vietas. Tik kokybė kita.

Ne kovoti, o siekti harmonijos

Tačiau visame šiame savęs išbandymo fone nuolat jauti kažkokį švelnus aplinkos palaikymą. Palaipsniui atpažįsti, kad tai yra pačios Balio salos harmonija, kurioje nesigirdi konfliktų, nėra pykčio ir "matavimosi" apdarais.

Sala ir jos žmonės pasodina širdyje ir prote ramybės sėklą. Tūkstančius metų skaičiuojanti kultūra, persipynusi su hinduizmu, moko ne kovoti, o siekti harmonijos. Jeigu sugebi tą sėklytę priimti ir laistyti, ji išskleidžia daigus į kasdienį gyvenimą, grąžindama ten, kur nėra skubėjimo, vertinimo ir kovos.

Mokėjimu džiaugtis tuo, ką turi, ir gebėjimu nesikrimsti dėl to, ko neturi, spinduliuoja visa sala. Tai dar labiau padeda atsipalaiduoti ir įsiklausyti. Paversti nereikšmingais įtampą keliančius dalykus, o sykiu ir pačiam nesusireikšminti.

Per mėnesį vietos kultūros pažinimas pramuša turistams skirtą viršutinį sluoksnį ir pradeda atsiverti tikrasis koloritas. Tas tikrumas apgaubia tave šiluma ir įsirašo į tavo patirties istoriją... Kaip ir netikėtas atogrąžų lietus, kai per kelias sekundes jau stovi iki kauliukų vandenyje, aplinkui garuojant akmeninėms tvoroms...

Atversta paslapčių knyga

Egzaminai grąžina studijų universitete jausmą, kai malonumas semtis žinių perauga į norą žinoti daugiau, nei yra reikalinga. Pasiduodam taisyklėms, ir štai - jau pusryčiaujame po pirmojo egzamino!

Toliau įsibėgėja atsiskaitymai, vedame vinyasa flow pamokas visai grupei, meditacijos praktikas. Atsiskleidžia didžiulis kūrybinis merginų potencialas. Užsiėmimai vienas už kitą įdomesni. Džiugina rezultatai.

Lėtai atsėlina suvokimas, kad iššūkis Balyje eina į pabaigą... Džiaugsmas ir pasitenkinimas, gavus tavo žinias patvirtinantį sertifikatą, pradeda persipinti su liūdesiu, nesustabdomai artėjant skrydžio į namus dienai.

Studijų uždarymo ceremonija su apvalymu vandeniu iš šventų tvenkinių, gyvų žiedų vainikais, padėka ir linkėjimais, šventine vakariene... Atsiglėbesčiavimai ir pasigraudenimai...

Dar diena - ir kelionė atgal į realybę, jau skambinančią varpais Europoje. Per keletą dienų grįžtu į ritmą, o tada - "liekame namuose".

Puikus laikas įgytoms žinioms transformuotis į veiksmą. Paslapčių knyga, kurią galima skaityti visą gyvenimą, atversta.

Sapnuose vis atgyja nuostabios patirties spalvos ir kvapai, o savo maisto nebeįsivaizduoju be šviežio imbiero...

Giliai įkvepiame ir iškvepiame...

Namaste