Tomas Henksas: "Paprastas vaikinas - mano įvaizdis, ne aš"

Aktoriui Tomui Henksui liepos 9 d. sukanka 59 metai.

Dosjė

Tomas Džefris Henksas (Thomas Jeffrey Hanks) gimė 1956 m. Konkordo mieste, Kalifornijos valstijoje, JAV. Keturių vaikų (trys berniukai ir mergaitė) šeimoje jis buvo trečias pagal amžių.

Tomo tėvas Amosas Mefordas Henksas (Amos Mefford Hanks) dirbo virtuvės šefu, mama Dženet Merilin (Janet Marylyn), turinti portugališkų šaknų, - ligoninės slaugytoja.

1960 m., kai Tomui tebuvo ketveri metukai, jo tėvai išsiskyrė. Trys vaikai liko gyventi su tėvu, jauniausias broliukas - su motina. Tomas buvo labai prisirišęs prie mamos ir ypač sunkiai išgyveno išsiskyrimą.

VAIKAI. Vyriausi iš keturių Tomo Henkso vaikų Kolinas ir Elizabet En (dešinėje) gimė pirmoje aktoriaus santuokoje su Samanta Luis (mirė 2002 m.). Kairėje - Kolino žmona Samanta.

Šeima, kurioje berniukas augo, nuolat kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Aktoriaus žodžiais, jo tėvas "nuolat bėgo nuo savęs". Jis dažnai keitė moteris, o vaikams teko dažnai keisti mokyklas. Tomas šeimoje jautėsi vienišas ir atstumtas. Jo santykiai su broliais ir seserimi nebuvo artimi. Jis vengė ir bendraamžių. Dažniausiai eidavo vienas į kiną.

1965 m. Tomo tėvas vedė kinę Fransis Vong (Frances Wong), kuri turėjo tris vaikus.

Nuo 12 metų lankė dramos būrelius. Kai pirmą kartą pasakė tėvui, jog nori būti aktoriumi, sulaukė pajuokos. "Nejaugi esi toks bukas ir manai, kad būdamas klounas užsidirbsi pragyvenimui?" - tokia, aktoriaus žodžiais, buvo tėvo reakcija.

Po vidurinės įstojo į Kalifornijos valstybinį universitetą, Dramos meno fakultetą, studijuoti aktoriaus meistriškumo. Čia sutiko savo pirmąją meilę - Samantą Luis (Samantha Lewes). Kai mergina pamatė, kaip Tomas vaidina A. Čechovo pjesėje "Vyšnių sodas", įtikino jį, kad verta ieškoti didesnių galimybių. Pora metė mokslus ir išvažiavo į Niujorką.

1977 m. gimė Tomo ir Samantos sūnus Kolinas (Colin). Kad išlaikytų šeimą, T. Henksas ėmėsi bet kokių vaidmenų, ištisai dirbo ir beveik nesirodydavo namuose. Užaugęs Kolinas taip pat tapo aktoriumi ir viename interviu išsitarė: "Aš pasirinkau šią profesiją, nes norėjau geriau suprasti tėvą, kurio vaikystėje beveik neturėjau."

1978 m. susituokė su Samanta Luis.

1982 m. gimė dukra Elizabet En (Elizabeth Ann).

1987 m. pirmoji santuoka iširo.

1988 m. vedė aktorę Ritą Vilson (Rita Wilson).

1990 m. gimė sūnus Česteris (Chester).

1993 m. - "Oskaras" už vaidmenį filme "Filadelfija".

1995 m. gimė sūnus Trumanas Teodoras (Truman Theodore).

1996 m. - "Oskaras" už filmą "Forestas Gampas". (1994 - 2004 m. T. Henksas buvo dažniausias pretendentas į "Oskarus".)

1998 m. - pagrindinis vaidmuo filme "Gelbstint eilinį Rajaną". Nominacija "Oskarui". Šis filmas buvo nominuotas "Oskarui" 11-oje kategorijų ir laimėjo penkiose.

2009 m. gavo rekordinį - 51 mln. dolerių - honorarą už vieną vaidmenį - Rono Hovardo (Ron Howard) režisuotame filme "Angelai ir demonai" pagal Deno Brauno (Dan Brown) bestselerį.

Citatos

Nė vienas žurnalistas nebuvo mano namuose. Aš neviešinu savo šeimos gyvenimo.

Aš esu geras žmogus, bet jeigu kas nors siekia tuo pasinaudoti savanaudiškais tikslais, galiu pasirodyti ir ne toks jau geras.

Būti garsiam - tai būti bejėgiam.

ŽMONA. Rita Vilson - antroji aktoriaus žmona, su kuria jie susilaukė dviejų sūnų ir yra jau beveik tris dešimtmečius kartu.

Kartais visą tą blizgią gyvenimo pusę norisi nusiplauti duše.

Man labai patinka "Oskaro" ceremonija, ypač pusryčiai apdovanojimų dieną, nes maitina labai skaniais blynais. Nemokamai.

Žmona sako, kad didžiausia mano klaida - viską laikyti savo viduje ir tuo pat metu apsimesti atsipalaidavusiu.

Vienintelis dalykas, dėl kurio mes baramės su Rita, yra klausimas, kuris kurį myli labiau. Neklauskite apie tokių idiliškų santykių paslaptį. Jos nėra.

Žmonės per daug sudėtingi, kad galėtum juos suprasti.

Kai nebūnu namuose, siuntinėju Ritai fotoataskaitą: mobiliuoju telefonu fotografuoju, ką veikiu, su kuo valgau, su kuo susitinku. Man rodos, jai tai patinka. Aš labai branginu savo ilgą ir laimingą santuoką. Bet nemanykite, kad visada buvau toks atsakingas.

Jaunystėje padariau daug klaidų. Buvau 22 metų, kai pirmą kartą vedžiau. Mudu su Samanta susilaukėme sūnelio Kolino. Tada nebuvau subrendęs tokiai atsakomybei. Santuoka žlugo. Man iki šiol gėda prieš sūnų ir dukrą dėl skausmo, kurį jiems suteikiau neišsaugojęs santykių su jų mama. Aš gi iš savo patirties žinau, kaip sunkiai vaikai pakelia tėvų išsiskyrimą. Mano mama su tėčiu išsiskyrė, kai man buvo tik ketveri metukai. Nuo to laiko aš retai mačiau mamą. Tėtis daug kartų po to vedė. Mama irgi ištekėjo. Iš viso per visas jų santuokas gimė 16 brolių ir seserų.

Vaikystėje šeimoje mane pravardžiavo Stabdžiu, nes nemėgau aktyvių žaidimų.

Didžiąją vaikystės dalį praleidau automobilyje - sename tėvo furgone, ant galinės sėdynės. Tuo metu, kai broliai erzindavo seserį arba šaipydavosi iš manęs, aš, įrėmęs kaktą į mašinos lango stiklą, žiūrėdavau į besikeičiantį peizažą. Tada turbūt galvodavau: "Aš neliksiu vienas. Mane supras ir pamils."

Kinas padeda nesijausti vienišam. Mane visada slėgė vienatvė.

Visos didingos literatūrinės istorijos pasakoja apie vienatvę. Vienos - apie neteisybę, kitos - apie likimą, bet visada - apie vienatvę.

Tikintis žmogus yra tas, kuris gali pats save įtikinti, jog tam, kad judėtum į priekį, privalai būti optimistas.

Aš suprantu optimizmo koncepciją. Bet iš manęs išmoksite tik cinizmo.

Kai gimė pirmagimis Kolinas, keletą mėnesių mes gyvenome iš mano bedarbio pašalpos. Ją paskyrė Ohajo valstija po to, kai su aktorių trupe dalyvavau Šekspyro festivalyje. Aš taip retai būdavau namuose, kad sūnus mane vadino dėde.

Pirmosios santuokos krachas ir mano karjeros kilimas vyko vienu metu. Kai skambindavau sūnui, pradėjusiam lankyti mokyklą, jis sakydavo: "Aš turiu padaryti namų darbus, tu man trukdai." Galiausiai Samanta paprašė nebeskambinėti ir duoti vaikams ramybę. Tuo metu nusprendžiau būti vienas ir su niekuo daugiau nesuartėti. Visa galva panirau į darbą ir netgi sugebėjau save įtikinti, kad vienatvė yra normali būsena, kad man nieko daugiau nereikia.

Tuo metu, kai tariesi niekuo nebetikintis, kai visiškai atmeti, paneigi galimybę nebūti vienas, gyvenimas tau duoda antrą šansą. Aš juo pasinaudojau. Ritą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Aš ją myliu taip smarkiai, kad negaliu net vadinti žmona. Ji mano bendramintė, patikimiausia bendražygė ir artimiausia draugė.

Aš turiu tris sūnus ir dukrą. Santykiai su kiekvienu iš jų buvo skirtingi. Dėkui Dievui, dabar viskas stojo į savo vietas. Vaikai jau suaugę, aš jau tapau seneliu: turiu dvi anūkes.

Manau, kad geriausia vaikų auklėjimo taktika - pateikti jiems tinkamus klausimus ir padėti suprasti esmę bei priimti teisingą sprendimą.

Aš labai bijau vienatvės. Bet aš myliu vienatvę.

Pats maloniausias mano ausiai garsas - tai šeimyninis pokalbis gretimame kambaryje.

Laikui bėgant priėjau išvadą, kad visą savo gyvenimą turiu dėmesio deficito sindromą. Negaliu susikoncentruoti. Be to, negaliu jausti nieko, kas neišeina iš mano paties galvos. Kita vertus, man pavyko tai paversti sėkminga karjera.

Taip, daugeliui aš esu "paprastas vaikinas" - toks mano įvaizdis. Bet tai ne aš.

Skaityti scenarijų taip pat įdomu, kaip skaityti juridinius dokumentus.

Man patinka medžiaga, pagrįsta realybe. Aš skaitau laikraščius, žurnalus. Skaitau ir matau, kad štai šita istorija geresnė už bet kokį pramanytą scenarijų.

Aš daug vaidinau ir kūriau savo techniką. Buvo sėkmingų ir nesėkmingų eksperimentų. Mes mokomės tik iš klaidų.

Gydytojai man nustatė antrojo laipsnio diabetą. Viena iš priežasčių - dažnas svorio metimas. Profesija vertė mane dažnai mesti svorį: dėl vaidmens esu atsikratęs 13 kg, 22 kg... Dabar esu tokio amžiaus, kad tokių vaidmenų privalau atsisakyti.

Patys nemėgstamiausi mano žodžiai - "neišvengiamas kompromisas".

Aš nesu apolitiškas. Aš tik labai specifiškai žiūriu į politiką. Šis klausimas niekieno neliečia, jeigu mes nepietaujame mano namuose.

Kai kurie žmonės prieš užmigdami galvoja: "Ši diena buvo gera." O aš klausiu savęs, kur šiandien susimoviau.

Žmogus vaikščiojo Mėnulyje. Tai ne stebuklas. Tiesiog jis nusprendė, kad jam reikia ten pasivaikščioti.

Neįmanoma žiūrėti naktį į dangų negalvojant: "O ką reiškia būti ten - tarp žvaigždžių?"