Tikrasis Kalėdų Senelis prašo nesiliauti svajoti

Atėjo gražiausias metų laikas - šventos Kalėdos. Pasiruošimas joms dažniausiai virsta tikru maratonu parduotuvėse, o tuomet ir namuose. Kupini gražių jausmų ir linkėjimų sėdame prie šventinio stalo, ir stebuklas visuomet įvyksta kiekvieno širdyje. Juo pasirūpina Kalėdų Senelis. Tikrasis Kalėdų Senelis, gyvenantis Suomijoje, už poliarinio rato esančiame Rovaniemio miestelyje, sutiko papasakoti „Vakaro žinioms“ apie savo pasiruošimą Kalėdoms ir didžiajai kelionei pas viso pasaulio vaikus.

- Kalėdų Seneli, kaip atrodo tavo darbotvarkė, kai šventės jau ant nosies?

- Šis laikotarpis tikrai labai įtemptas ir aktyvus. Kiekvieną dieną tenka nudirbti daug darbų ruošiantis šv.Kalėdoms. Tačiau išduosiu paslaptį, kad aš vis tiek stengiuosi nepamiršti šiek tiek nusnausti popietės miegelio. Tai padeda man atsipalaiduoti ir susikaupti svarbioms užduotims. Manęs dažnai klausia, kada prasideda ir baigiasi pasiruošimas Kalėdoms, bet aš sakau, kad iš tiesų tai yra nesibaigiantis procesas, nes jau iš karto, praėjus šventėms, mes analizuojame, kaip viskas praėjo, pasižymime priminimus kitiems metams.

Be to, labai pagelbsti mano elfai. Mano mažieji draugai elfai yra tokie aktyvūs, kad net sunku juos sugaudyti. Jie dirbdami nuolat bėgioja iš vienos vietos į kitą, tad net sunku suprasti, kiek iš viso jų yra. Tačiau manau, kad jų yra tiek, kiek žvaigždžių atsiranda Šiaurės nakties danguje. Žinoma, jei tą naktį nėra rūko.

- Turbūt šiuo metų laiku tave aplanko itin daug svečių ir turistų?

- Taip, tai tiesa. Nors nemažai turistų už poliarinio rato atvyksta ir vasaros metu. Tačiau reikia pripažinti, kad žiema čia yra itin magiškas ir gražus laikas. Visur aplinkui baltas sniegas, apsnigti medžiai stūkso tarsi įspūdingos skulptūros meno galerijoje, o juos apšviečia kalėdinės šviesos. Šie vaizdai pritraukia tikrai daug žmonių ir palieka jiems neišdildomų įspūdžių.

- Kiekvienais metais Kalėdų Seneliui laiškus rašo tūkstančiai vaikų iš viso pasaulio. Kokios yra vaikų svajonės?

- Taip, kiekvienais metais man siunčiamuose laiškuose vaikai pasakoja apie savo svajones ir norus, apie savo šeimas, jų gyvenimą. Man visa tai labai įdomu ir vaikų laiškai visuomet labai džiugina. Tačiau kartais vaikai pasakoja ir apie liūdnus dalykus, savo baimes. Tokie laiškai visuomet labai sujaudina. Vaikų svajonės yra pačios įvairiausios, ir aš visuomet kartoju vaikams, kad jie nenustotų svajoti ir siekti savo svajonių. Man atrodo, jei labai tiki svajone, ji būtinai išsipildys. Visuomet sakau, kad mes turime svajoti, tiek maži, tiek dideli. Liūdna, kad tiek daug žmonių pasaulyje per mažai svajoja, nes be svajonės gyvenimas yra labai liūdnas.

- Kokia yra tavo Kalėdų svajonė, Seneli?

- Taip, ir aš turiu savo svajonių. Didžioji dalis jų susijusi su vaikais ir jų laime. Per šventes aš svajoju, kad viso pasaulio žmonės, ypač vaikai, turėtų galimybę sutikti šv.Kalėdas su mylimais žmonėmis.

- O ar Kalėdų Senelis pats gauna Kalėdų dovanų?

- Taip, ir aš gaunu dovanų per šventes. Dažniausiai tai yra saldžios ir malonios namų smulkmenos, tokios kaip uogienė, medus ar mano taip mėgstamos vilnonės kojinės. Nors savo didžiausia dovana aš laikau galimybę gauti laiškus iš vaikų su jų norais ir viltimis iš viso pasaulio. Šia gyvenimo dovana labai džiaugiuosi. Taip pat man labai smagu, kad turiu galimybę šventes sutikti su visais pasaulio vaikais ir jų šeimomis. Juk visus aplankau stebuklingą Kalėdų naktį. O grįžęs po šios malonios kelionės puikiai praleidžiu laiką su savo elfais. Mes turime keletą kalėdinių tradicijų, kurios padeda namuose sukurti taikią ir šiltą šventę.

- Prieš kelerius metus JAV programuotojai skelbė sukūrę programą, kuri seka Kalėdų Senelio kelionę. Ar jiems pavyko kada tave pagauti?

- Taip, technologijų laikais yra grupė žmonių, kurie nori sužinoti mano kelionės maršrutą ir stebėti visą mano kelią. Bet manau, kad jie gali stebėti tik dalį mano kelionės, nes kelionės metu su Rudolfu ir kitais mano elniais naudojame šiek tiek magijos.

- Kalėdų Seneli, o kiek tau metų?

- Vieną vakarą aš taip pat apie tai galvojau, sėdėdamas savo supamajame krėsle priešais didžiulį židinį. Pabandžiau suskaičiuoti visas Kalėdas, kurias atsimenu. Tačiau kai priėjau 363, aš užsnūdau. Ir kai nubudau, supratau, kad iš tiesų visai nesvarbu, kiek tau metų, nes tai tik skaičius. Svarbiausia, kokio amžiaus jautiesi savo širdimi. O kadangi aš praleidžiu labai daug laiko su vaikais, širdyje jaučiuosi labai jaunas.

- Seneli, visame pasaulyje yra žmonių, kurie netiki, kad tu iš tiesų egzistuoji. Ar tai liūdina tave?

- Visuomet sakau, kad vaikai turėtų neskubėti užaugti ir tapti rimtais suaugusiais žmonėmis. Manau, visuomet reikia pasilikti viduje šiek tiek vaikiškos laimės ir žaismingumo.

- Šiais laikais pasaulį krečia įvairios nelaimės: karai, badas, terorizmas, skurdas. Kaip šių laikų žmonėms neprarasti vilties?

- Gyvenimas yra kaip gamta: kartais užeina didžiulės liūtys ir audros, kurios padaro daug žalos, o po jų išlenda saulutė, sušildo pasaulį ir nudažo kitomis spalvomis. Gyvenimas taip pat yra kaip sodas. Jame reikia dirbti, rūpintis, laistyti gėles, genėti medžius, saugoti ir prižiūrėti. Visuomet gyvenime po lietaus ateina saulė, todėl niekuomet nepasiduokite. Gyvenime mačiau ir sutikau labai daug žmonių, kurie nepasidavė net ir sunkiausiu momentu. Ir jie visuomet atsitiesė, ėjo toliau į sėkmingesnį rytojų.

- Galbūt norėtum perduoti linkėjimus Lietuvos gyventojams, laukiantiems Kalėdų?

- Žinoma, aš labai norėčiau perduoti pačius šilčiausius ir nuoširdžiausius linkėjimus Lietuvos vaikams ir suaugusiesiems. Tikiuosi, kad šiais metais kiekvienas iš jūsų galės sutikti Kalėdas tarp mylimų žmonių. Aš, žinoma, aplankysiu visus Kalėdų naktį, tačiau mielai apsilankyčiau Lietuvoje ir kita proga kitais metais, galbūt kokio renginio metu. Juolab kad prieš kelerius metus buvau atvykęs į jūsų šalį, ir iki šiol ta kelionė yra vienas šilčiausių mano atsiminimų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“