Taravos Anikės legenda gyvuoja ir Las Vegase

1989-ųjų lapkritį buvo iškilmingai atidengta į Teatro aikštę Klaipėdoje grąžinta Antrojo pasaulinio karo metu dingusi poetiškos meilės įkvėpta Taravos Anikės skulptūra. Sugrįžusioji Taravos Anikė atnešė vardą tuomet Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio anūkei. Ir štai 27 metų Anikė Žalytė-Bill, dabar gyvenanti Las Vegase (JAV) atvykusi atostogų į Klaipėdą. O vežimėlyje markstosi jos vos dviejų mėnesių sūnelis Alfonsas. Žinoma, šitas vardas suteiktas Anikės senelio garbei.

Pirmiausiai paskaičiavome, koks kraujo mišinys teka Alfonsiuko gyslutėmis. Anikės vyro Treiviso Bilo (Travis Bill) mama - peruietė, tėtis - airiškų šaknų. Vadinasi, trijų tautybių, įskaitant lietuvišką, kraujo mišinys.

Ar Jūsų vyras neprieštaravo sūnui parenkant tokį vardą? - paklausėme buvusios klaipėdietės.

Mes su juo draugauti pradėjome besimokydami. JAV labai brangūs vadovėliai. Jis, metais vyresnis, atitinkamai ir aukštesniame universiteto kurse, pasiūlė naudotis jo knygomis. Taip ir prasidėjo mudviejų draugystė. Kai jis jau buvo baigęs universitetą, o aš bebaigianti, apsisprendėme norintys būti kartu ir netrukus susituokėme. Jis puikiai žinojo ir žino, kas man yra seneliai tiek iš tėvo, tiek iš mamos pusės, ir neprieštaravo. Ir štai visi trys atvažiavome į Lietuvą, kad Alfonsiuką pakrikštytume Palangos bažnyčioje.

Ką kvietėte krikštatėviais?

Tėčio brolį Vytautą su žmona Jūrate.

Lošimais nesidomi

Ar dažnai čia atvažiuojate iš Las Vegaso?

Kol mokiausi, tai nutikdavo retai, nes studijavau ir nuo 16 metų amžiaus dirbau padavėja, virdavau kavą. Labai patinka ją virti. O dirbau todėl, kad norėjau būti savarankiška. Užsidirbdavau buto nuomai, pramogoms. Baigusi mokslus į Klaipėdą atvažiuoju kasmet. Labai pasiilgstu senelių ir Lietuvos.

Į JAV išvažiavote 1999 metais, būdama dešimties. Kaip jautėtės visai kitoje sistemoje ir aplinkoje?

Anikės tėvas Artūras Žalys: Pradžioje, grįžusi iš mokyklos, beveik kiekvieną dieną verkdavo, nes trūko anglų kalbos žinių ir įgūdžių.

Anikė: Labai ilgėjausi senelių. Ypač per šventes, kai jų nebūdavo prie bendro stalo. Lankiau mokyklą su sustiprintu moksliniu profiliu. Ir tikrai būdavo sunku suprasti, kaip veikia, pavyzdžiui, ausų kanalai. Mokytojai buvo be galo šilti ir nuoširdūs. Ten visai kitoks mokymo stilius. Niekas net nebando tempti už ausų tuos, kurie mokytis nenori. Bet visada nuoširdžiai tau gelbės, jeigu stengiesi, esi motyvuotas. Pedagogams tiek mokykloje, tiek universitete galiu sakyti tik daug padėkos žodžių.

ŠEIMA. Anikės ir Treiviso Bilų šeima su tėčiu ir uošviu Artūru Žaliu. Egidijaus Jankausko nuotr.

Kokią rinkotės specialybę Las Vegaso universitete?

Rinkausi biologiją. Dabar dirbu embriologijos laboratorijoje, kuri padeda šeimoms, turinčioms nevaisingumo problemų.

Gyvenate Las Vegase, kuris visame pasaulyje garsus kazino, lošimų automatų ištisos gatvės. Kiek jūs domitės ten vykstančiais pasakiškais šou, ar lankotės lošimų zonoje?

Kai pas mus atvyko praktikantas iš Europos ir teiravosi maždaug to paties, labai nusivylė, kai prisipažinom ten nesilanką. Las Vegase gyvena trys milijonai žmonių, bet lošimais domisi, galima sakyti, tik turistai. Gal yra ir išimčių, bet mūsų šeimos, darbo kolegų aplinkoje azartiškų lošėjų tikrai nėra.

Klaipėda tobulėja

Mes, klaipėdiečiai, gyvendami kasdienybės ritmu, nelabai pastebime, kaip keičiasi ir gražėja Klaipėda. Ką pastebite Jūs, kai į Lietuvą atvažiuojate po metų, dvejų?

Lietuvoje, kad ir kur užsuktum - į miestelį ar kaimelį, pastebiu gražių permainų - restauruojamų pilių, dvarų. Už europinius pinigus restauruoti ir Tiškevičių dvarai Palangoje, Kretingoje, Oginskių - Plungėje. Puikiai tvarkoma aplinka. Klaipėdoje džiaugiuosi restauruojamais namais. Prieš kokius trejus metus mieste nebuvo nė vieno japoniškų patiekalų restorano. Dabar bent keli. Patobulėjusios ir kuro kolonėlės, kuriose "ant greitųjų" gali nusipirkti ir karšto maisto. Žinoma, jis neprilygsta, pavyzdžiui, "Šturmų" žuvienei ar Priekulės bandelėms su varške, tortams, šašlykams, bet patogu, kai keliaudamas gali greitai užkąsti. Į Klaipėdą kaskart sugrįžtu kaip į mielą, malonų kampelį, kuriame gyvena geroji močiutė, o dabar jau ir tėtis Klaipėdoje. Las Vegase nebegaliu jam paskambinti ir susitikti po dvidešimties minučių pasikalbėti. Aš jų, žinoma, labai pasiilgstu.

Klaipėdoje - šaknys, vaikystės prisiminimai. Kas iš jų įstrigę labiausiai?

Kai su seneliais keldavomės į Smiltynę. Ir būtinai eidavome į Jūrų muziejų, kur senelis pažinojo kiekvieną plytą. Kaip jis didžiavosi, kai buvo pastatytas delfinariumas ir pradėjo šokinėti delfinai... Mėgstu ir Karklę, kurioje šiemet su vyru šokinėjom per bangas. Kai tėtis išvyko į Ameriką, Klaipėdos seneliai buvo mano šeima. Užtat aš prie jų taip prisirišusi.

Vyrui patiko legenda

O prie ko prisirišusi JAV?

Esu laiminga, kad turiu gerą vyrą. Jis atneša daug laimės mano gyvenime. Kai mudu su juo susituokėme, vyro draugai tapo ir mano draugais, o mano bičiuliai - jo bičiuliais. Dabar beveik visi jau yra sukūrę šeimas ir augina vaikučius. Bendri interesai irgi vienija. Patinka ir mano darbas, ir kolegos, su kuriais dirbu.

Ar vyrui esate pasakojusi apie savo vardo kilmę ir kodėl šitą vardą "dėvite"?

Aš labai didžiuojuosi, kad senelis Alfonsas Žalys man parinko šitą vardą. Žinoma, vyrui pasakojau visą Anikės iš Taravos istoriją, pasakojau ir apie Simoną Dachą. Beje, Klaipėdoje mokiausi jo vardo mokykloje. Vyrui labai patiko Taravos Anikės legenda. Ją žino ir mano bičiuliai Las Vegase. Jeigu jie kada apsilankys Klaipėdoje, būtinai nusivesiu į Teatro aikštę.