Tai, kas neaprėpiama, gims kūdikiu

Jau lapkričio viduryje girliandomis pradėjome puošti gatves, namus, vitrinas. Rytoj prasideda adventas. Kuo pasipuošti širdį? Ką ji turėtų nuveikti laukdama Kalėdų?

Yra du dalykai, du pasirinkimai. Galima daryti tradicinius prieškalėdinius veiksmus nevarginant širdies - apie nieką negalvojant. Bet galima laukti Kalėdų stebuklo širdimi suvokiant, kas tai yra.

Kas yra tas Kalėdų stebuklas? Dievo gimimas. Dievas, kurio neaprėpia Visata, gimsta kūdikiu. Jis ateina, kad mes Jį priimtume. Kaip kūdikį.

Bet štai paradoksas: žmogus turi galią nepriimti Dievo.

Dievas yra visur - kiekvienoje Visatos dalelėje, gatvėse, miške, net jūsų vonioje. Bet visoje Visatoje yra viena juoda skylė, kur jo gali nebūti: tai žmogaus širdis.

Žmonės nekantrauja švęsti, leisti fejerverkus, o dvasininkai vis kartoja: rimties, santūrumo, susitelkimo... Atsiprašau už šį kvailą sarkazmą, bet daugeliui Dievas trukdo linksmai leisti laiką.

Kažkas man yra pasakojęs vieną istoriją. Sakė, jog ji tikra. Kažkur žmonės krikštijo vaiką - bažnyčioje, kaip pridera, paskui grįžo namo "baliavoti". "Pribaliavoję" staiga susizgribo, kad to vaiko nėra - kažkur prapuolė. Ėmė ieškoti. Galiausiai rado koridoriuj, po paltais. Nebegyvą.

Siaubinga.

Taip... Tai primena kalėdinę elgseną. Linksmybės dėl linksmybių - kai nežinoma, dėl ko linksminamasi.

Didžiausia advento nuodėmė - kai svarbu tik forma, blizgučiai, dovanos. O kūdikio niekas nepasigenda.

Žmonės skirtingai suvokia Kalėdas. Bet Dievui esame lygūs...

Taip. Tu gali Jį priimti kaip faktą, kuris tau nedaro įtakos. Pasakysiu tokį pavyzdį... Įsivaizduokime, kaip savo kūdikį jaučia besilaukianti mama. Tėtis jį jaučia kiek kitaip. O kaimynai - dar kitaip. Kaimynai gali sakyti mamai: ateik, pasilinksminsim, atšvęsim - gi tokia proga, reikia džiaugtis...

Taip, visi tą kūdikį jaučia skirtingai.

Kuo ypatingos advento pamaldos?

Bažnyčioje pamaldos vyksta ištisus metus. Per adventą yra tam tikrų ypatingų detalių, pavyzdžiui, Rarotos giesmės sekmadienių rytais. "Išlykite, dangūs, mums dievą" - giedama. Tai reiškia - Dieve, duok mums save. Laukiame gimstant. Tačiau pamaldumas yra antrinis dalykas. Pirminis - tikėjimas. Pamaldumas visada išplaukia iš tikėjimo. Jis pagilina, paliudija tikėjimą.

Nepamirškime, kad Dievas gimsta ne Betliejuje, o žmogaus širdy.

Rytoj prasidės popiežiaus Pranciškaus paskelbti Pašvęstojo gyvenimo metai. Kodėl popiežius taip pasirinko - kad 2015 m. būtų skirti būtent Pašvęstajam gyvenimui?

Nežinau, reikėtų paklausti popiežiaus, - šypsosi. - Mano supratimu, popiežius Pranciškus, kuris yra, kaip matome, labai socialus popiežius, nori atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį, kad svarbūs ne tik ekonominiai laimėjimai, bet ir tai, kas vyksta žmogaus viduje. Atkreipti dėmesį į žmogaus pašaukimą: o kodėl aš esu tas, kas esu.

Tai dvasininkų metai?

Sakyčiau, vienuolių metai. Metai, skirti geriau pažinti tuos žmones, kurie gyvena vienuolijose. Pažinti žmones, kurie yra atsidavę Dievui.

Kalbant apie veiksmą... Prasmingą veiksmą. Į kokias labdaros, pagalbos akcijas ragintumėte įsitraukti Klaipėdos krašto žmones?

Beveik visos parapijos turi savo interneto svetaines, ten tikrai rasite informacijos apie organizuojamas labdaros akcijas.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos "Caritas" tradiciškai rengia akciją "Gerumas mus vienija". Žmonės, įsigydami žvakučių, šiemet prisidės prie galimybės padėti Senelių globos namams. Jiems verkiant reikia automobilio seniems, ligotiems žmonėms vežioti. Žinau, kad akcijos organizatoriams labai reikia pagalbininkų savanorių.