Švęskime atrasdami savo krašto grožį ir turtus!

Vasara, mūsų rajone prasidėjusi kartu Gargždų miesto gimtadieniu, gausi įvairių renginių, − regis tik spėk visu aplankyti. Ką manote apie tokią didelę renginių gausą?

Žinoma, kartais net sunku visur suspėti, − juolab kad mūsų rajono žmonės per didžiąsias šventes atsiduria ir Klaipėdos, ir Palangos, ir Kretingos rajono traukos zonose. Įvairių renginių iš tiesų daug – vienas už kitą jie darosi ir profesionalesni, išradingesni, įtraukiantys ir žiūrovus įvairiomis aktyviomis veiklomis. Niūrių minėjimų laikai jau praėjo, − nors kartais ypatingomis progomis reikia ir ramaus susikaupimo, pagarbos tam tikrai istorinei datai ar įvykiui. Linksmi, šviesūs, nuotaikingi renginiai, suburiantys kuo daugiau mūsų bendruomenės narių prasmingam tikslui – švęsti be alkoholio, pažįstant savo praeitį, tęsiant ir puoselėjant tradicijas, pasinaudojus moderniomis technologijomis sukuriant įdomesnius efektus, kad šventės būtų dar ryškesnės, patrauklesnės – tai yra ir mūsų rajono kultūros darbuotojų siekiamybė, duodanti vis daugiau puikių rezultatų.

Gal galėtumėte paminėti konkrečių pavyzdžių, kurie rajono renginiai, kokios šventės iš tiesų nustebino savo novatoriškumu, išradingais, netikėtais ir prasmingais sprendimais?

Gargždų miesto gimtadienio šventė „Istorija tęsiasi“ šiemet labiausiai nustebino neįprastu scenovaizdžiu – podiumu aikštėje prie Gargždų kultūros centro. Taigi kartais tradicinei šventei novatoriškumo prideda nauja įdomi detalė.  

Galima būtų vardyti daug puikių renginių rajono centre ir miesteliuose, bet šiemet visų akys krypsta į Mažąją kultūros sostinę Priekulę, − joje vykę renginiai iš tiesų nustebino įspūdingais vizualiniais sprendimais ir kokybišku turiniu. Ko vertas vien Joninių išvakarių reginys − misterija pagal Vydūną „Jūros varpai“ Priekulės Vingio parke! Galima tik stebėtis, koks įspūdingas gali būti ir neprofesionalių aktorių sutelkto ir atkaklaus darbo rezultatas!

Agluonėnų etnografinėje sodyboje prie Joninių šiemet labai tiko Klojimo teatrų festivalis „Alasas lietuvininko kieme“, Endriejavo parke − Rasų šventė „Saulės ratu“.  

Savivaldybės kaip institucijos siekis – ugdyti patriotiškumą, sąmoningumą ir pilietiškumą. Valstybinių švenčių datos tam labai parankios. Kokius galėtumėte įvardyti gražiausius ir prasmingiausius šių švenčių paminėjimus?

Tiek Valstybės atkūrimo diena vasario 16-ąją, tiek Nepriklausomybės atgavimo diena kovo 11-ąją švenčiamos gana tradiciškai. Galbūt joms dar trūksta platesnio sambūrio, vienybės ir entuziazmo, įtraukiant švietimo įstaigas, bendruomenes ir organizacijas į bendrą ratą. Tuo tarpu Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) tampa vis įspūdingesnė. Žmonės noriai buriasi giedoti Tautišką giesmę, o šiemet, Piliakalnių metais, ji skambėjo ypatingai mūsų piliakalniuose. Veiviržėnų piliakalnis buvo įtrauktas į Lietuvos piliakalnių, kuriuose buvo kviečiama giedoti Lietuvos himną, šimtuką, tačiau tradiciškai giedota ir ant Žvaginių (Ablingos) piliakalnio, Gargždų bei Priekulės centrinėse aikštėse. Galbūt nuo šių – Piliakalnių metų – atsiras tradicija Tautišką giesmę giedoti būtent piliakalniuose, − tai būtų prasminga ir gražu, juolab kad ir mūsų piliakalniai tvarkomi ir gražėja. Deja, piliakalniuose su retomis išimtimis negalima kūrenti laužų – to daryti neleidžia Kultūros paveldo departamentas.

Kretingalės kultūros centras, nors ne ant piliakalnio, tačiau jau kelerius metus iš eilės, ieškodamas pagrindinio seniūnijos centro renginio tradicijos, organizuoja šventę „Viena šeima – viena tauta“, kuriame pradedant himno giedojimu irgi stengiamasi atiduoti pagarbą tautiškumui.

Galima pasidžiaugti, kad Drevernoje J. Gižo 150-ties metų jubiliejaus minėjimas gražiai prisiderino prie Valstybės dienos minėjimo datos, o kartu įsiliejo ir tradicinė Drevernos kaimo ir žvejų šventė.

Doviluose Valstybės dienos minėjimą praturtino dviračių žygis pažįstant Kalniškės ir Dovilų piliakalnius. 

Gilesnis, išsamesnis krašto pažinimas ir yra tikroji pagarbos valstybei išraiška. Smagu, kai panašių švenčių priemonėse dalyvauja kuo daugiau jaunosios kartos atstovų. Puikus pavyzdys – ką tik praėjusios Valstybės dienos renginiai. Ne tik rajono centre, ne tik Doviluose ir Kretingalėje, kur kultūros centrai iš anksto buvo numatę būtent šią šventę švęsti ryškiau, gavo tam ir daugiau lėšų, bet ir kituose rajono miesteliuose, kaimuose žmonės buriasi sugiedoti Tautiškos giesmės, pajusdami bendrystę su viso pasaulio lietuviais, − tai labai jaudina ir džiugina. Gerai šventiškai nuotaikai sukurti kartais nereikia jokių didelių investicijų.

Kiek lėšų kultūros renginiams skiria Savivaldybė? Kokie prioritetai paskirstant lėšas?

Iš biudžeto 6 rajono kultūros centrams yra skiriama po 5000 eurų metams, kurie taip pat paskirstomi ir tarp kultūros namų. Prioritetas teikiamas miestelių tradicinėms šventėms, pavyzdžiui, Vėžaičiuose – Oninėms, Veiviržėnuose – Joninėms, Priekulėje – žirginio sporto šventei. 

Gargždų kultūros centrui atskiras finansavimas numatomas Gargždų miesto gimtadienio renginiams. Priekulės Mažosios kultūros sostinės renginiams buvo skirta 20 tūkst. eurų, praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje skirta dar tiek pat papildomai. 

Ką galėtumėte pasakyti apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą organizuojant renginius ir paskirstant lėšas?

Organizuojant renginius yra stengiamasi bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, organizacijomis, gyventojų bendruomenėmis. Veiviržėnuose visada labai puikiai įsitraukia ir šventines programas praturtina Amatų centras. Tačiau, žinoma, renginius, ypač valstybines šventes, reikėtų švęsti daugiau centralizuotai, − kad viename renginyje tėvai turėtų galimybę išvysti savo vaikų pasirodymus, kad iš tiesų vienybėje jaustume savo stiprybę ir skleistųsi kūrybiškumas bei bendrystė.  

Bendruomenės dalyvauja bendruose renginiuose ir taip pat suorganizuoja savo puikių renginių. Džiaugiuosi kvietimu iš Lankupių bendruomenės – būtinai reiks nuvykti, sužinoti artimiau, kaip švenčia ir kaip gyvena nedidelio kaimo gyventojų bendruomenė.

Ko norėtumėte palinkėti visiems rajono gyventojams ir svečiams, kurie į mūsų rajoną šią vasarą dar atvyks ne tik pasižiūrėti gražios gamtos ar kultūros paveldo objektų, bet ir užsuks į mūsų organizuojamus renginius?

Šią vasarą dar laukia daug puikių renginių – miestelių švenčių, Žolinės rugpjūtį. Linkiu neblėstančių įspūdžių čia, pas mus, kur atsiveria horizontai turiningam laisvalaikiui ir turtingo dviejų kultūrų mūsų krašto pažinimui!

Dėkoju visiems mūsų išradingiems, sumaniems ir atsidavusiems savo darbui, neskaičiuojantiems darbo valandų kultūros darbuotojams!

Pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį šiemet atraskime tai, kas gražiausia mūsų krašte, − švęskime kūrybiškai ir su pasididžiavimu!