Šventieji, raganos, velniai ir dainuojantis Šustauskas

Tautodailės salone "Marginiai" nuo antradienio veikia nauja paroda. Pirmą kartą savo kūrybos darbus - medžio drožinius - pristato klaipėdietis Jonas Kleinauskas, draugų ir kaimynų auksinių rankų meistru vadinamas.
Jonas Kleinauskas drožinėja kone viską: šventuosius, raganas, velnius, artojus, žvejus.
Dauguma darbų - žaismingi ir keliantys šypseną. Ypač linksmi kumpanosiai velniūkščiai, raganaičių kaukės. Tautodailininko parodoje galima apžiūrėti ir medinį politiką Vytautą Šustauską. Tiesa, pradėjęs darbuotis ties šia skulptūra sakosi nesitikėjęs išdrožti paties V. Šustausko - tai kaimynai, pamatę ilgabarzdį, taip jį "pakrikštijo", mat pasirodė panašus. Beje, politiko skulptūrėlė nepaprasta: viduje įstatytas mechanizmas iš žaislo, tad garsiau pakalbėjus ar rankomis suplojus, pradeda lietis linksma melodija, o Šustausko antrininkas - kraipytis į visas puses, tarsi šoktų.
Daugelis darbų juokingi, nes, sako, jų autorius labai mėgsta humorą ir nevengia pajuokauti. "Patinka "pašposyt", - šypsodamasis teigė tautodailininkas. Paklausus, kodėl tarp jo darbų tiek daug velnių, gal juos labiausiai mėgsta drožinėti, atsakė: "Na, čia iš senovės - juk buvo ir velniai, ir šventieji. Pagalvojau, kad reik padaryti, kaipgi kitaip. Velnią paprasčiau sukurti - juk kuo jis baisesnis, tuo gražesnis... O štai čia - skeletas, - parodo darbą. - Visi mes juk tokie kada nors būsim, ar ne? Todėl ir išdrožiau..."
Jonas Kleinauskas apgailestauja, kad rimčiau drožinėti pradėjo ne nuo vaikystės. "Vėlai pradėjau "graužt" medį, kai pradėjau dirbti Dailės kombinate. Mačiau, kad meistrai atneša įvairiausių darbelių, ir pagalvojau - o kodėl man nepabandžius? Pabandžiau, pavyko. Gal todėl tuo susidomėjau, kad buvau piemenukas, darydavau švilpukus, birbynes, inkiliukus... Bet matau, kad darbuose yra trūkumų, gal jei nuo jaunystės būčiau taip darbavęsis, geriau drožinėčiau. Bet nieko nepadarysi", - pasakojo ponas Jonas.
Kleinauskų namuose daug medžio drožinių. Parodoje eksponuojama tik mažoji dalis pono Jono kūrybos.
"Kaimynai jam kartais turbūt nusibosta. Rengiam ekskursijas po jo namus. Juk nepabūt prie jo drožinėto velnių malūno negalima, prie Bremeno muzikantų - taip pat. Ten daug visko įdomaus, tegu visi eina į svečius", - pridūrė vienas iš parodos atidaryme dalyvavusių tautodailininko bičiulių.
Kaimynai ir draugai gyrė J. Kleinauską, vadindami jį auksinių rankų meistru, tačiau jo žmona ponia Kazimiera minėjo, kad kartais vyro pomėgis jai pabostąs. "Daug šiukšlių, skiedrų, nespėju valytis. Šiaip tai aš prieš tokius vaikiškus žaidimus, geriau jau nedrožinėtų, o man padėtų", - šypsojosi ji.