Šveicaras Lietuvoje: "Pirmoje vietoje - puikus maistas"

Ir dar vieną faktą žinojau: kad Šveicarija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos sovietiniais metais. Bet prieš šią kelionę įsigijau kelionių vadovą ir susipažinau su jūsų šalies istorija.

- Kokie įspūdžiai iš mūsų sostinės Vilniaus?

- Vilnius - tiesiog puikus. Jis visai nepanašus į sostinę, ne toks metropolitiškas, kaip Ryga ar Talinas. Ir žmonės ten ramesni ir atsipalaidavę. O kadangi labai mėgstu baroką, tai Vilnius - pati tinkamiausia vieta. Juk čia tiek daug barokinių bažnyčių! Ir nesitikėjau, kad vilniečiai bus tokie draugiški, mat dažniausiai sostinių gyventojams tiesiog yra nusibodę užsieniečiai, o lietuviai vis dar išlaiko pozityvų požiūrį į svetimšalius, yra draugiški ir paslaugūs.

- O Kaune ar lankėtės?

- Mano kelionių vadove "Lonely planet" parašyta, kad Kaunas - Lietuvos mafijos sostinė, bet taip ir nepastebėjau jokių mafijos apraiškų. Ten buvau apsistojęs pas vieną seną moteriškę. Ji nė žodžio nemokėjo angliškai ar vokiškai, bet kažkaip sugebėdavome palaikyti pokalbį. Man labai buvo smalsu, kaip atrodo lietuvių būstai iš vidaus. O tos moterėlės butukas man labai priminė mano senelės butą. Nustebau pamatęs rusišką šaldytuvą. Tikriausiai tarybinė technika buvo labai geros kokybės, kad iki šiol veikia.

- Ar gyvenimo kokybė Lietuvoje labai skiriasi nuo gyvenimo standartų Šveicarijoje?

- Manau, kad lyginti būtų nesąžininga. Juk per paskutinius septynis šimtus metų Šveicarija nei karų, nei okupacijos nepatyrė ir gyveno santykinos ramybės ir stabilumo sąlygomis. Bet ir tokiu atveju galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje nelabai kuo skiriasi nuo mūsiškės. Nors skaitydamas "Lonely planet" kelionių vadovą, buvau visai kitos nuomonės. Infrastruktūra Lietuvoje puiki, žmonės važinėja puikiais vakarietiškais automobiliais. Apsirengę ypač gerai. Matyti, kad lietuviai labai rūpinasi savo išvaizda, nes drabužiai visada švarūs ir gerai pritaikyti. Restoranuose aptarnauja greitai, paslaugiai. Ne taip kaip prieš dešimt metų Čekijoje. Gal Lietuvoje gyvenimo standartai ir ne tokie aukšti kaip Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, bet tikrai panašūs į Ispanijos ar Pietų Italijos. O jūsų visuomeninis transportas funkcionuoja tikrai geriau. Po dešimties metų, manau, lietuviai gyvens taip pat kaip ir šveicarai.

- O kur dar lankėtės Lietuvoje?

- Buvau Kryžių kalne. Man jis paliko neišdildomą įspūdį. Girdėjau, kad sovietiniais metais net tris kartus jis buvo buldozeriu sulygintas ir vėl atsirasdavo per vieną naktį. Tai tikras lietuvių kovos už nepriklausomybę simbolis. Taip pat lankiausi Kuršių nerijoje. Vis galvojau, kaip tie medžiai gali ant smėlio augti? Tokį dalyką mačiau tik Australijoje. O Klaipėdoje patiko fachverkiniai pastatai. Gaila, kad didelė jūsų miesto dalis buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą.

- Jeigu Jums tektų raginti šveicarus atvykti į Lietuvą, kokius tris dalykus akcentuotumėte?

- Gal mano atsakymas bus kiek keistas, bet aš, kaip mėgėjas pavalgyti, pirmiausia akcentuočiau puikią lietuvišką virtuvę. Man labai patiko cepelinai, tiek su mėsa, tiek su grybais. Labai skanūs ir blyneliai. Jų taip pat ragavau įvairiausių rūšių. Ir šaltibarščiai - puikus išradimas. Bet skaniausią patiekalą valgiau Kaune - daržovių troškinį su grybais ir kiauliena. Tad pirmoje vietoje - puikus maistas. Antroje - senamiesčiai, ypač Vilniaus, o trečioje - Kuršių nerija.