Su garsiuoju astronautu N. Armstrongu atsisveikinta siaurame artimųjų ir draugų rate

ELTA

2012-09-01 14:34

Atsisveikinimas su JAV astronautu Neilu Armstrongas (Neil Armstrong) - pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje, vyko penktadienį Cincinačio apylinkėse už uždarų durų, siaurame artimųjų rate, informuoja "RIA Novosti".

Kur bus palaidotas šis kultinis Jungtinėms Valstijoms žmogus, kol kas neskelbiama. Rugsėjo 12 d. numatyta surengti oficialią ceremoniją, skirtą N. Armstrongui atminti.

Penktadienį N. Armstrongo sūnūs - Rikas (Rick) ir Markas (Mark) - kreipėsi su atsisveikinimo kalba į kelias dešimtis žmonių, susirinkusių Indian Hilo miestelyje, kurį astronautas vadino savo gimtaisiais namais. Pakviestųjų sąraše nebuvo įžymybių ir politikų, išskyrus senatorių Robą Portmaną (Rob Portman), kuris buvo velionio draugas. Atsisveikinti su Mėnulio užkariautoju daugiausia atvyko astronautai ir NASA vadovai.

"Amerika neteko tikros legendos. Sunku būtų surasti žmogų, kuris lygiai taip pat oriai per visą savo gyvenimą vykdytų nacionalinio didvyrio misiją", - astronauto Judžino Serneno (Eugene Cernan) žodžius cituoja "USA Today".

Spaudos atstovai nebuvo įleisti į atsisveikinimo ceremoniją ir tenkinosi tuo, kad kai kurie svečiai stabtelėdavo trumpai pakomentuoti.

Šeima atsisveikindama su velioniu laikėsi tradicijų, kurias brangino šis kuklus žmogus, visą gyvenimą skyręs kosmosui ir mokslui apie kosmosą.

N. Armstrongo giminaičiai specialiai sukurtame tinklapyje dėkojo visiems, kas atsiliepė į jų skausmą. Jie prašė nesiųsti jiem gėlių ir vainikų, o verčiau paaukoti lėšų fondams, kuruos finansavo velionis - Cincinačio ligoninei ir dviem Armstrongo vardo stipendijos fondams, tarp jų - Amerikos aeronautikos ir astronautikos institutui.

N. Armstrongas gimė 1930 m. rugpjūčio 5 dieną Vapakonetos mieste, Ohajo valstijoje. Jis dalyvavo 1950-1953 m. kare, kuriame atliko 78 karinius skrydžius "Grumman F9F Panther" naikintuvu ir buvo vieną kartą numuštas. 1956 metais jis perėjo dribti į NASA. N. Armstrongas Mėnulyje išsilaipino 1969-ųjų liepos 20 dieną. Šis įvykis laikomas "vienu mažu žingsniu žmogui, tačiau didžiuliu šuoliu žmonijai".

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) teigė, kad N. Armstrongas "buvo vienas didžiausių Amerikos didvyrių - ne tik savo laikotarpio, bet visos istorijos".

Praėjusį lapkritį jis gavo Kongreso aukso medalį - aukščiausio lygio JAV apdovanojimą civiliams.

N. Armstrongas buvo erdvėlaivio "Apollo 11" vadas. Daugiau nei 500 mln. žiūrovų per televiziją stebėjo jo nusileidimą Mėnulyje. Jis ir kolega Edvinas "Buzas" Aldrinas (Edwin "Buzz" Aldrin) Mėnulio paviršiumi vaikštinėjo beveik tris valandas, rinko mėginius, vykdė bandymus ir padarė nuotraukų.