Stasys Povilaitis: "Nekoketuosiu - kiekvienas įvertinimas malonus"

"Būsiu ant scenos tol, kol manęs reikės bent vienam mano gerbėjui. Esu scenos žmogus, man kaip oras yra reikalinga muzika, o didžiausias įvertinimas - pilnos koncertų salės. Kiekviena mano daina gimė įkvėpta gyvenimiškų aplinkybių, išgyvenimų ir atradimų, tad galiu pripažinti, kad kiekviename žingsnyje buvau tiesiog atviras žmogus", - tarsi moto ar kredo "išdaužė" dainininkas.

S. Povilaitis pirmąkart į žymiąją Palangos estradą užkopė dar būdamas moksleivis, prieš 50 metų. Kiek vėliau buvo pastebėtas talentų "medžiotojo" kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus ir pakviestas dainuoti grupėje "Ritmas". Po to S. Povilaitis pradėjo koncertuoti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su "Nemuno žiburių", "Nerijos" bei Miko Suraučiaus ansambliais. Netrukus tapo gerai žinomas visoje šalyje. Per penkiasdešimt metų scenoje S. Povilaitis surengė keliolika tūkstančių koncertų ir išleido 22 albumus.

Kaip ir kuo per tuos penkis dešimtmečius pasikeitė publika?

Drąsiai sakau - niekas nepakito. Įvairaus amžiaus, išsilavinimo klausytojai ir žiūrovai į koncertus susirenka tokie patys laimingi ir gražūs. Juk muzika - vaistas, veikiantis geriau nei bet kokios tabletės. Dabar, kai Lietuvoje tiek daug problemų, primygtinai siūlyčiau visiems išnaudoti muzikos terapiją.

Skirtingai nuo kai kurių garbesnio amžiaus dainininkų, Jus labai mėgsta jaunimas. Kadaise kartu su jais koncertuoti kvietė roko grupė "Rebelheart", neseniai per M.A.M.A. apdovanojimus Mantas Jankavičius "pavarė" Jūsų repertuaro dainas, o Jūs "atsikeršydamas" dainavote Manto atliekamas dainas, kol popuri suėjo į vieningą duetą... Ką Jums duoda tokie eksperimentai?

Tokių, kaip dabar vadinama, projektų nevadinčiau eksperimentais. Tiesiog mano kūrybinėje biografijoje, repertuare atsiranda naujų spalvų, niuansų. Mielai pasiduodu tokioms "provokacijoms", kurias siūlo jaunimas. Tik viena žinau - repuoti negalėčiau. Na, o pabandyti duetą su reperiu - kodėl gi ir ne? Jis repuotų, aš dainuočiau...

Jūsų duetas su Mantu sukėlė audringas ovacijas. Jautėte, kad abu "džiazuojat" ir dėl to jaučiat didelį malonumą. Kaip kilo toks sumanymas "sueiti" į duetą?

Mantas buvo parengęs programą "Frank Sinatra šou" su Kauno bigbendu. Man įspūdį padarė jo inteligencija, o ir džiazinė muzika man prie širdies nuo paauglystės. Tuomet pasidžiaugiau, kad Mantas "neapmirė" ties atlikimo štampais, įsitikinau, kad jis - universalus dainininkas. Ir, kai užėjo kalba apie galimą duetą, neabejodamas ir nesvyruodamas sutikau.

Ar tą duetą su Mantu išgirsime "Švyturio" arenoje?

Tas duetas buvo skirtas specialiai M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijai. Jubiliejiniams koncertams drauge su Kauno bigbendu ir Šiaulių kameriniu orkestru paruošėme kai ką nauja.

Kuriuos atlikėjus dar pamatysime Jūsų jubiliejiniame koncerte?

Pakviesti Karina, Povilas Meškėla su savo vokalo mokyklos dainininkėmis. Na, visų nevardinsiu, tegul lieka intrigos.

Ar Jūsų jubiliejiniame koncerte, be kultinių "Švieski man vėl", "Sudeginti tiltai", "Laimės vainikas" ir kitų, išgirsime naujų dainų?

Dainuosiu ir tas dainas, kurios dėl įvairių priežasčių buvo primirštos. Joms, o ir daugeliui kitų kitoniško skambesio ir naujų spalvų įkvėpė talentingas aranžuotojas klaipėdietis Rimantas Giedraitis. Dar norėčiau pabrėžti, kad koncertui sukurta speciali scenografija, sukviestos geriausios, kokios dabar yra Lietuvoje, garso ir apšvietimo meistrų pajėgos.

Na, ir paskutinis klausimas - kaip sureagavote į M.A.M.A. apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus?

Nekoketuosiu - kiekvienas įvertinimas yra malonus. Pastebėjo, sukluso, įvertino. Tai labai reikalinga bet kurios profesijos žmogui. O ypač jautriesiems priskiriamiems bet kurios srities menininkams.