Šoreną meilė išmokė lietuviškai

Ne vienam iš mūsų ausį rėžia, kai pasilabini su kaimynu, kuris Lietuvoje gyvena nuo gilaus sovietmečio, o į lietuvišką „laba diena“ tau vis atsako „zdrastvujte“. Tad kitų, jau nepriklausomos Lietuvos, emigrantų nedidelės apklausos ėmėmės patys. Rūpėjo sužinoti, ar visuomenei neblogai pažįstami Lietuvoje įsikūrę užsieniečiai moka lietuviškai.

Šorenai patinka lietuvių liaudies dainos

Penkerius metus savo grožiu ir balsu Lietuvos populiariosios muzikos mėgėjus žavinti gruzinė Šorena Džianiašvili sugebėjo išmokti lietuvių kalbos. Dalyvaudama šiuo metu vykstančiame LRT „Auksinio balso“ konkurse, ji sužavėjo ir komisiją, ir žiūrovus miuziklų vakare padainavusi Jurgos ariją iš Viačeslavo Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“. Be to, dainininkė pastaruoju metu gastroliuoja po Lietuvą su muzikiniu projektu „Pranašas. Kartokite: MYLIU“, kurio lietuvišką libretą parašė poetas Rimvydas Stankevičius. „Tai, kad mane pakvietė į šį miuziklą, kuriame dalyvauja žinomi Lietuvos atlikėjai ir dainuojama lietuviškai, man buvo didžiulė staigmena“, - sakė lietuviškai, bet su aiškiu gruzinišku akcentu kalbanti atlikėja.

Kaip dainininkė sugebėjo įveikti nelengvas lietuvių kalbos vingrybes? „Kai atvykau į Lietuvą ir dalyvavau keliuose muzikiniuose projektuose, bendraudama su kitais atlikėjais po truputį pralaužiau ledus, nes norėjau suprasti, ką kiti kalba apie mane, apie mano tautą, lietuviškus juokelius. O kai atsitiko taip, kad įsikūriau čia ilgam, gal ir visam laikui, tai lankiau lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete. Žinoma, kursai be praktikos būtų nieko verti“, - prisipažįsta dainininkė, kuriai lietuviškai išmokti dar padėjo ir meilė. Jai lietuvių kalba graži ir skambi, tik sunkoka gramatika. Pastaruoju metu dainininkė susidomėjo lietuvių liaudies dainomis, sutartinėmis, kurios jai labai gražios, o kai kurios kiek primena gruzinų liaudies melodijas.

Šorena prieš kelerius metus ištekėjo už Mažojo teatro aktoriaus Audriaus Bružo ir augina sūnelį Mykolą. Šorena prasitarė, kad su vaiku bendrauja ir gruziniškai, ir lietuviškai.

Lengviausia išmokti kaimynams

Kita pramogų pasaulyje žinoma dainininkė Baiba Skurstenė (29) lietuvių kalbos mokėsi dar prieš atvykdama į Lietuvą. Prieš aštuonerius metus ji Rygoje lankė lietuvių kalbos pamokas, nes jau buvo suplanavusi važiuoti mokytis į Vilniaus kolegiją dainavimo. „Tuomet reikėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir man visai gerai pavyko“, - prisimena džiazo specialybę baigusi Baiba. „Prašiau visų savo draugų kalbėti su manimi tik lietuviškai. Dabar jau nebereikia prašyti“, - aiškina puikiai lietuviškai kalbanti latvė. Kaip ji tvirtina, gal jai padėjo tai, kad lietuvių ir latvių kalbos giminingos. Ji net referatus rašydavo lietuviškai, tik kiek sunkesnis merginai pasirodė kirčiavimas.

Dar viena latvė, kurios neatskirsi nuo lietuvaitės, - Kauno muzikinio teatro solistė Viktorija Streiča, garsaus latvio kino režisieriaus Janio Streičos dukra. Tiesa, Viktorijos mama - lietuvė, bet ji pati išaugo ir mokslus baigė Rygoje. Na, prie aktorės ir dainininkės lietuviškumo, žinoma, prisidėjo ir jos vyras aktorius ir režisierius Kęstutis Jakštas. Viktorija yra sakiusi, kad dabar ji daugiau lietuvė negu latvė.

Indė ir lietuvis susipažino per jogą

Prieš ketvertą metų Italijoje vykusiame jogos seminare susipažino vilnietis aktorius Vytautas Kontrimas ir indė Malini Subramian. Vytautas rytiečių kultūra ir filosofija domėjosi jau seniai, o čia pasitaikė proga susipažinti su mergina, kuri visiškai neatitiko jo susidarytos išankstinės nuomonės apie indų moteris. Malini atvyko iš Niujorko, kuriame dirbo programuotoja. Vytautas teigia, kad žvaigždės nulėmė tą netikėtą jųdviejų susitikimą. Bendravimas tęsėsi internetu, tuomet vaikinas nusprendė, kad tai jo gyvenimo moteris, ir neapsiriko. Iš pradžių jis mylimajai pažadėjo, kad jeigu jai nepatiks Lietuvoje, tai išvažiuos kur nors kitur gyventi. Juk pasaulis platus, tačiau indė apsiprato Vilniuje, pagimdė čia dukrą, susirado darbą vienoje anglų firmoje. „Man Lietuvoje patinka, čia gražu, žmonės draugiški ir myli indų filmus“, - šypsosi moteris, kuri taip pat supranta lietuviškai ir toliau mokosi, lankydama Cezario Graužinio teatro spektaklius, kuriuose jos vyras vaidina. Susišneka ir su klaipėdiečiais vyro tėvais. „Dukrą leisime į lenkų darželį ir į rusų mokyklą, kad mokėtų daugiau kalbų“, - juokauja Vytautas.

Hisašis susipažintų su lietuvaite

28-erių Hisašis Šigematsu (Hisashi Shigematsu) Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėsto japonų kalbą ir gana gerai kalba lietuviškai. Vaikinas apgailestauja, kad kažkodėl jį kur nors kavinėje ar klube sutikusios merginos skuba su juo kalbėti angliškai, nors jis norėtų dažniau bendrauti jų gimtąja kalba. O lietuviškai Hisašis išmoko dar prieš ketverius metus, kai buvo atvažiavęs pagal studentų mainų programą į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti tarptautinių santykių. Čia ir išmoko lietuviškai. „Mano tėvas - mokslininkas, tad gal todėl ir man parūpo tolimos ir Japonijoje beveik nežinomos Lietuvos istorija. Dar man įspūdį padarė kartą matyta jūsų dailininko M.K. Čiurlionio fantastiško paveikslo reprodukcija“, - pasakojo jaunas dėstytojas, kuris po studijų Kaune buvo grįžęs į Tokiją. „Lietuva mane traukė ir savo gamtos grožiu, kitokia architektūra, todėl baigęs Tokijo universitete doktorantūrą nutariau čia vėl atvažiuoti. Bendrauju daugiausia su užsienio studentais, turiu nemažai draugų lietuvių, bet jeigu įsimylėčiau lietuvaitę, tai tikriausiai čia ir pasilikčiau“, - kalba japonas.

Paolas ir jo sūnūs

Italas Romanas Paolas į Lietuvą atvyko prieš 20 metų ir čia pradėjo savo verslą - keliuose Lietuvos miestuose įsteigė 11 picerijų. Iš viso šio verslo liko tik viena picerija Kauno centre „Pas Romano Paolo“, netoli Laisvės alėjos garsiojo fontano, o kita netoliese išnuomota kitam italui. „Pagalvojau, kad geriau turėti vieną, bet tokią, į kurią žmonės eitų su malonumu, nes žino, kad čia pati skaniausia ir pigiausia pica, pasta, ir kur aš pats galėčiau juos pasitikti ir išlydėti“, - lietuviškai pasakoja italas ir pasiūlo paskanauti jų firminio skanėsto „Tiramisu“. Beje, čia galima rasti ir „Respublikos“ priedą „Laisvalaikis“, kurį šeimininkas mėgsta pavartyti ir paskaityti.

Paklaustas, kaip jis atsirado Lietuvoje, ar dėl to kalta kokia nors gražuolė lietuvaitė, ponas Romanas juokiasi: „Lietuvaitės kaltos dėl to, kad jos gražios ir elegantiškos, o aš atvažiavau dėl verslo, nes išgirdau, kad lietuviams patinka itališkas maistas. Dėl to tikrai nesigailiu. Atvažiavo ir du mano sūnūs, ir jie moka perfect lietuviškai, nes vedė lietuvaites. Sūnūs Markas ir Michelis dirba kartu su manimi“. Tiesa, picerijos šeimininkas pasiguodė, kad jis norėtų sklandžiau kalbėti, kad įterpia ir itališkų ar angliškų žodžių, bet ką jam žmonės sako, viską supranta: „Moterims labai patinka, kai jas pavadinu sinjora ar sinjorita“.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“