Sophi Loren: vienintelė ir nepakartojama

Juo labiau kad pati aktorė, mįslingai šypsodamasi, tvirtina, jog tam nedaro absoliučiai nieko. Ir vis dėlto būtent Sofi Loren, kuriai tada buvo jau šešiasdešimt penkeri metai, britų firmos "Beautico" apklausos duomenimis, dvidešimtojo amžiaus pabaigoje pripažinta gražiausia šimtmečio moterimi.

Dieviškosios Sofi fotografija buvo patalpinta į specialią kapsulę, ir mūsų tolimieji palikuonys atidarys ją po šimto metų, kad sužinotų, koks buvo mūsų dienų grožio etalonas.

Po to pamaloninta aktorė pasidalijo su plačiąja publika savo mažytėmis paslaptimis. Tapkite, kaip Sofi Loren, "vyturiu": eikite miegoti devintą valandą ir kelkitės šeštą ryto.

Kasdien darykite gimnastiką prie atviro lango ir nepamirškite hantelių, vaikštinėkite gryname ore ir apskritai kaip galima dažniau vaikščiokite pėsčiomis. O dar kasdien išgerkite du litrus mineralinio vandens ir retkarčiais paruoškite veidui vonią iš ledinio vandens su ledo kubeliais. Na ir, suprantama, nepersivalgykite.

Būkite santūri ir drausminga, ugdykite charakterį, stenkitės tapti neeiliniu žmogumi - ir metams bėgant jūsų patrauklumas tik padidės.

Beje, kartais, būdama Italijoje, Sofi Loren atsiduoda savo jaunesniosios sesers valiai. Ši turi Romoje madingą kosmetikos saloną. Ir sesuo eksperimentuoja su Sofi, atmindama, kad aktorė negali pakęsti brangių naujamadiškų kremų, kad iš jų vistiek nebus jokios naudos.

O dar Sofi Loren pataria kartais pamąstyti apie savo imidžą ir be baimės jį keisti kintant amžiui. Aktorė neslepia, kad jos skonis kažkuriuo metu radikaliai pasikeitė. Anksčiau ji dievino žvilgančias, žaižaruojančias medžiagas, dažnai su stambiu kontrastingu piešiniu.

Dabar bevelija rinktis švelnius pastelinių spalvų vieno tono audinius, išimtį ji padarė tik savo mėgiamai raudonai spalvai.

Didelis aktorės bičiulis Džordžo Armanis, kuris kasmet atnaujina jos tualetus, kasmet Sofi sukuria septynias-aštuonias raudonos spalvos sukneles.

Jos pagrindinis vaidmuo

Kine ji buvo Romėnų patricija, paprasta valstietė, kerinti meilužė ir pasiaukojanti motina.

Realiame gyvenime ji - Sicilijos barono duktė, bet apie tai sužinojo jau po tėvo, Rikardo Šikolonės, mirties. Jis su dideliu vargu kažkada pripažino Sofi ir jos seserį savo dukterimis.

Sužinojo iš savo motinos Romildos Vilani ir jaunesniosios sesers Marijos, kuri, beje, buvo ištekėjusi už Romano Musolinio, mirties bausme nuteisto fašistinio diktatoriaus, sūnaus ir pagimdė jam dvi dukteris.

Motina ir sesuo matė dokumentus, patvirtinančius, jog Rikardas Šikolonė kilęs iš senovinės siciliečių giminės.

Beje, pagrindiniu savo vaidmeniu aktorė laiko motinos vaidmenį. Anksčiau, nė kiek nesipuikuodama, Sofi kalbėjo, jog šeimos ir vaikų labui ji nesusimąstydama metų karjerą.

Kaip, beje, ji kartą ir padarė, kai po kelių persileidimų, pačioje savo šlovės viršūnėje, pasitraukė iš kino ir beveik metus gydėsi Šveicarijos klinikoje ir po to gydymo pagimdė savo vyresnįjį sūnų - Karlą.

O dar po ketverių metų praleido toje pačioje klinikoje dar aštuonis mėnesius, kad pagimdytų antrąjį sūnų - Eduardą.

Visi Sofi artimieji pripažįsta, kad rūpestingesnės motinos, kaip ji, surasti paprasčiausiai neįmanoma. Nors šeima ir gyveno daugiausia Jungtinėse Valstijose, Sofi tvarkė namus senomis italų tradicijomis, ir jau paaugę vaikai ilgai pasilikdavo drauge su tėvais. Bet dabar jiems toli gražu ne visada net pailsėti drauge pavyksta.

Mama Sofi nesiskundžia: vaikai užaugo ir turi susikurti savo gyvenimą.

Beje, jaunėlis Eduardas, scenaristas ir režisierius, be mamos kol kas apsieina mažiau, juk jis ką tik baigė filmuoti Sofi savo antrajame filme.

Užtat vyresnysis, muzikantas Karlas, dirbantis kaip kviečiamas dirigentas, be kita ko, ir su Rusijos simfoniniu orkestru, daug gastroliuoja ir su tėvais matosi vis rečiau.

Juo labiau kad Sofi kol kas beprotiškai jaudinasi, kai jis diriguoja, ir į sūnaus koncertus eiti prisibijo.

Sako, jog būtinai pradės į juos eiti, kai Karlas taps tikrai žinomas dirigentas.

O jau dėl to pasiryžusi pragyventi iki šimto metų.