Solistas Deivis kyla velniškos karjeros laiptais: nuo Pinčiuko iki Plutono

„Visada pasiilgstu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro: jo kūrėjų, šokėjų trupės ir visų jame dirbančių žmonių. Čia prasidėjo ir mano, kaip operos solisto, karjera. Tad Klaipėdoje sutinku daug buvusių kolegų ir buvusių savo dėstytojų (Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje esu baigęs chorinio dirigavimo specialybę). Tačiau pirmą kartą dirbu kartu su Muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu. Jau laukiu spektaklio!“ – entuziastingai tikina D. Norvilas. 

Anot tenoro, jam Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras asocijuojasi su aukštu meniniu lygiu ir netikėtais, išskirtiniais pastatymais. To solistas tikisi ir iš operetės „Orfėjas pragare“: „Režisierė Rūta Bunikytė puikiai pastatė šią operetę: netikėti sprendimai, įspūdinga Ingos Briazkalovaitės choreografija, kurios sudėtingumą iš atlikėjo pozicijos apibūdinčiau: „Viešpatie apsaugok“... Bet tai – puikus reginys žiūrovams“.  

Nors solistas pripažįsta, kad jo atliekama partija vokaliai nėra labai sudėtinga, pats Plutono personažas žavi galimybe atsiskleisti: režisierė leido daug improvizacijos vaidyboje. „Ilgai su ja šnekėjomės, diskutavome ir supratau, kad Velnio vaidmuo yra mano. Klaipėdos muzikiniame teatre dainuoju ir Pinčiuko partiją Viačeslavo Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“. Kuo skiriasi Pinčiukas nuo Plutono? Plutonas – velnias filosofas, aristokratas. Pinčiukas – iš velnių hierarchijos apačios, eilinis niekadėjas, eibių krėtėjas. Plutonui jis negali prilygti: pragaro valdovas užsimoja plačiau!“ – akcentuoja debiuto laukiantis tenoras. 

Charizmatiškajam solistui atitekęs „Orfėjo pragare“ personažas ypatingas ir tuo, kad scenoje jam tenka avėti nedidelius kojūkus primenančius aukštakulnius, vaizduojančius velnio kanopas. „Pirmą kartą ant jų stojęs nuvirtau ir skaudžiai susitrenkiau. Dailininkės Renatos Valčik pasiūlytas iššūkis man – tikras išbandymas! Teko skirti laiko treniruotėms... Net įsitaisiau lazdelę, kad prireikus galėčiau atsiremti. Bet stengsiuosi visą spektaklį atlaikyti be atramos (juokiasi). Galiu išduoti paslaptį: vaikštant su tokiu apavu labiausiai paskausta ne blauzdų ar šlaunų raumenys (nors dauguma taip galvoja), bet keliai. Viso spektaklio metu jie būna sulenkti, tad jiems ir tenka didžiausias krūvis. Vos atsiranda proga, stengiuosi „kanopas“ nusiauti, nes nuo jų pavargstu“, – prisipažįsta D. Norvilas.   

Anot jo, nestandartinis apavas tampa dar pavojingesnis, kai tenka judėti laiptais. O visas spektaklio veiksmas sukasi ant laiptų į dangų... „Jaučiuosi kaip kaskadininkas, ypač kai mano personažui tenka priklaupti ant vieno kelio. Keistas jausmas, nes pasąmonėje tarsi užprogramuota, kur turėtum paliesti grindis. Užtenka pakisti kūno svorio centrui, ir tu... pliumpt ir nukrenti“, – neslepia atlikėjas. 

D. Norvilas kviečia visus ateiti į šią premjerą, nes klaipėdiečiai turėtų palaikyti savo miesto kūrėjus. „Tai profesionalus kūrinys, kuris ne tik stebins, bet ir sužavės. Tai aišku jau iš pirmųjų premjerų nuotraukų... O kas dėsis salėje? Mano personažas Plutonas – viliokas blogiukas. Gyvenime aš kuklesnis, tačiau scenoje velniai man „limpa“. Charakteringi personažai „veža“ labiau nei teigiami herojai. Ačiū likimui, kad juos man siunčia“, – dėkoja D. Norvilas. 

Spalio 9-osios vakarą scenoje debiutuos ir Junona – Ernesta Stankutė. Euridike taps artistiškoji Beata Ignatavičiūtė, jos nevykėliu vyru Orfėju – Kęstutis Nevulis, visur savo trigrašį kišančia Viešąja nuomone – Dalia Kužmarskytė, visų kanonų besilaikančiu Jupiteriu – Mindaugas Rojus, geidulingąja Venera – Vitalija Trinkė, kaprizingąja Diana – Oksana Auškalnytė, aikštingąja Minerva – Dina Mataitienė, nenustygstančiu Kupidonu – Rasa Ulteravičiūtė, nelaimėliu Stiksu – Šarūnas Juškevičius, o pašėlusiu Merkurijumi – Gytis Šimelionis. 

Žaneta Skersytė