Skurdas - įveiktas. Kaip įveikti smurtą?

Penkiametė Gabrielė ir dvimetis Erikas iš karto čiupo man už rankų. "Parodysime tau savo grupę", - išdidžiai tarė mažieji, skubiai vesdamiesi globos namų koridoriais. "Dabar jau turime kuo pasidžiaugti, - praverdama grupės duris sakė auklėtoja Diana Kolman. - Štai mūsų virtuvė visiškai nauja - tai mūsų pasididžiavimas..."

Vos įėjus į akis krito ryškiomis spalvomis ant popieriaus lapų užrašyti žodžiai - keturmečiui Danieliui skirtas sveikinimas su gimtadieniu. "Šiandien valgysime tortą. Papasakok, Danieliau, kiek visokių dovanų gavai - ir sportinį kostiumą, ir mašinėlę", - kreipėsi į berniuką auklėtoja. Danielius tuo tarpu nuskuodė parodyti savo gėrybių.

Šešiametis Dovydas leido man paglostyti jo mėgstamiausią meškiną - Mikę Pūkuotuką. "Aš jį myliu. Bet jis ne mano vieno, jis yra visų", - paaiškino Dovydas.

Kai mums su fotografu jau reikėjo atsisveikinti, mažasis Erikas pradėjo verkti. Stipriai įsikibo į mane savo mažais pirščiukais ir gailiai prašė: "Mama, tu neišeik..." Auklėtoja ramindama mažylį atsiduso: "Kad ir kaip stengiuosi, kad nė vienas neliktų nepaglostytas, jiems vis tiek trūko ir trūks švelnumo, meilės. Eriko mama atlieka bausmę pataisos namuose. Tėtis laisvėje, bet jis narkomanas."

Anot V. Petraitienės, baisaus skurdo laikai - jau praeityje: "Mūsų vaikai rėmėjų dėka yra gerokai palepinti. Jie dabar yra įpratę ir skaniau pavalgyti, ir gražiau apsirengti. Dauguma turi ir mobiliuosius telefonus - vieniems dovanoja globėjai, kiti, sutaupę pinigų, nusiperka patys."

V. Petraitienė prisiminė Vaikų teisių apsaugos tarnybos darytą apklausą, kuri parodė, jog dauguma vaikų norėtų turėti jaunus ir turtingus globėjus. "Vaikai nori pramogauti, o ne sėdėti su močiutėmis prie Kalėdų stalo. Vaišių jie ir čia jau gauna užtektinai."

"Smiltelės" vadovė sakė jau daug metų pastebinti tokį stebuklą: kai čia apsilanko būsimieji įtėviai, labai dažnai į juos akis pakelia ir nusišypso kaip tik tas vaikas, kurį jie nori įsivaikinti...