Šilutės kredito unijos įkūrėjos Genovaitės Kimbrienės receptas

Šilutės kredito unijos įkūrėjos Genovaitės Kimbrienės receptas

Šilutės kredito unijos įkūrėja ir vadovė Genovaitė Kimbrienė gruodžio 26-ąją, antrąją šv. Kalėdų dieną, atšventė garbingą jubiliejų. Penktą kadenciją išrinkta Šilutės r. savivaldybės tarybos nare, moteris sugeba rasti laiko darbui ir politikai, o su vyru Jonu dar ir ūkininkauja. Jubiliejaus nesureikšmina, tik minčių visokių susikaupę…

Geri metai

Po kas trejus metus vykstančio inspektavimo Šilutės kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė antradienį sakė laukianti svečių su išvadomis.

„Metai buvo labai geri. Konkurentų sumažėjo, pasitraukė iš Šilutės kai kurių bankų skyriai. Žmonėms radosi nepatogumų. Kredito unijos narių padaugėjo, bet pokyčių būna kasmet.

Netenkame garbaus amžiaus žmonių, kurie į uniją buvo atėję prieš 24 metus. Tiek metų mes esame. Prisijungėme Kvėdarnos kredito uniją su jos nuostoliais, kurie jau ištirpo, dar teko sumokėti iš darbo ten išėjusiems darbuotojams už nepanaudotas atostogas. Dirbame pelningai, metus užbaigsime su gražiu pelnu.

Pastarieji 10 metų buvo pelningi. Tobulėja unijų sistema. Tai gerai. Mes po kelis šimtus naujų narių sulaukiame kasmet. Galimybės priimti narius išplėstos, teikiame paskolas jaunoms šeimoms būstui įsigyti.

Suaktyvėjo Klaipėdos, Šilalės rajonų gyventojai. Tad žmonės stoja į uniją ir dėl galimybės gauti paskolą būstui. Geri mūsų rezultatai, džiaugiamės, tobulėjame“, – pasakojo G. Kimbrienė.


Besibaigiančius metus ji vadina sėkmingais, nors vietos politikoje ir ne visi geba pastebėti rezultatus, kurių, pasižvalgius vien Šilutėje, galima išvysti daug. Miestas gražėja.

Ne vienas G. Kimbrienei gyrė šviesėjančią Šilutę, nors, anot politikės, derėjo atsodinti visus centrinės gatvės medžius, kad pasodintiems saulės užtektų, kad senieji per vėjus pavojaus nekeltų. Nulūžtų ir nelaimę prišauktų, žmonių turtą sugadintų.

„Aktyvesni galėjo būti daugelis šilutiškių, nes kai reikalavimus kelia tik grupelė, vargu ar dera vien jiems paklusti“, – abejonėmis dalijosi G. Kimbrienė, nepraradusi vilties, kad gal pavasarį bus užbaigtas pradėtas darbas.

Politikė pasidžiaugė gražia šių metų Kalėdų egle Šilutėje, bet nusistebėjo, kaip Lietuvoje iškreipiamos tradicijos ir eglės įžiebiamos taip anksti – juk tradiciškai eglutė puošiama Kūčių dieną…

Tik retoje šeimoje to bepaisoma. Verslininkės pastebėjimu, Lietuvos miestų ir miestelių eglių puošimas ir įžiebimo šventės gerokai nutolo nuo tikrųjų tautos tradicijų, vyksta tarsi varžytuvės, kieno modernesnė, brangesnė…

Pagyrė Jurbarko eglę, kai ant aukšto stovo pastatyta tikra žalia eglutė, iki žemės apgaubta girliandomis, atrodanti tarsi nuotaka. G. Kimbrienė mano, kad tikrų žaliaskarių Lietuvoje žmonės padovanotų visiems miestams, pirkti nereikėtų, gamta nenukentėtų, jeigu tik būtų noro paisyti kalėdinių tradicijų, tautos papročių.

Ko šventės neužgožia

„Šventės – tai proga mintyse apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti savo gyvenimo žingsnius, o man šiemet – ir mano gyvenimo dar vieno dešimtmečio užbaigimas. Jis buvo gana sėkmingas. Šie metai man daug davė.

Štai sūnus atšventė vestuves, dabar turiu tikrą marčią. Ačiū Dievui, nesame pasiligoję, dar turime jėgų padaryti tai, ką suplanuojame. Vėjas dar neišpustė minčių, turime šeimoje jų gana įvairių“, – pasakojo Genovaitė ir iš savų namų tarsi pasuko į kitų žmonių pastoges pasidžiaugti šeimomis, kur nėra alkoholizmo, narkomanijos, kur puoselėjama sveika gyvensena, krykštauja laimingi vaikai.

Daugiau tokių šeimų būtų, daugiau rastųsi sektinų pavyzdžių ir gyvenime pasiklydusiems susimąstyti, keistis, pasitempti.

G. Kimbrienė prisiminė, kaip jų šeimos ūkyje vienas vyras paprašė pagalbos – nebegalįs toliau kentėti, norįs, kad užkoduotų nuo alkoholizmo. G. Kimbrienės vyras padėjo, nuvežė į Klaipėdą, ten sumokėjo už paslaugą. Ir ką?

Su šypsena moteris pasakoja, kad žmogus atsigavo, šeima vaikelio susilaukė. Kad taip daugiau!

„Gyvenu Vilkyčiuose. Darželyje jau įsteigta antra grupė vaikams. Anksčiau, prisimenu, šiame kaime vakarais matydavau vaikštinėjantį jaunimą, kas kokį šuniuką vedžiodavosi. Dabar su šuneliu pamatysi garbesnio amžiaus moterį, o jaunesni stumia vežimėlius su savo vaikučiais. Labai džiaugiuosi, kad atjaunėjo Vilkyčiai.

Panašiai ir Saugose. Nes yra darbo vietų, žmonės gali dirbti ir užsidirbti, lieka ir gyvena kaime“, – džiaugiasi pašnekovė pastebėdama, jog Savivaldybė, pagerbdama verslininkus, turėtų rodyti dėmesio ir mažą versliuką pradėjusiems.

„Šiemet ir mus aplankė naujasis klebonas. Pažinties proga susirašė, kas šeimoje gyvena. Man pasakė, jog gimtadienio neturiu, nes švenčiu pirmiausia Kalėdas. Atsakiau, kad Kristaus gimimas tikrai svarbesnė šventė už mano gimtadienį, kuris yra tik antrąją Kalėdų dieną.

Aš nesureikšminu savo gimtadienio, nes kitas – svarbesnis“, – sakė G. Kimbrienė ir patikino, kad jubiliejus yra proga sau atsakyti į ne vieną klausimą.
„Nieko savo gyvenime nekeisčiau, jeigu tektų rinktis. Aišku, galėtų būti geriau, galėtum daugiau gero padaryti.

Sulaukus solidaus jubiliejaus imi svarstyti, gal jau metas daugiau laiko sau skirti, gal kokių kitų darbų atsisakyti… Gimtadieniai vis solidėja. Juk buvo ir labai nelengva. Ūkiai iširo, likome be darbo, reikėjo rasti nišą sau.

Tuomet ieškojau darbo, pasiūlė Klaipėdoje vadovauti įstaigai, suabejojau, juk esu iš kaimo. Su vyru ėmėme ūkininkauti. Turėjome kelias, keliolika karvių. Pati jas melždavau. Beje, ūkininkavimo ir nemetėme.

Tuomet ėmiausi gelbėti ūkininkams. Bankai paskolų jiems neduoda, nuosavos žemės neturi… Tokia buvo ta Šilutės kredito unijos kūrimo pradžia. Nelengva, kelias vingiuotas. Ir štai kiek nuėjome… Yra stiprių ūkių, yra vidutiniškų.

Apmaudu, kad pieno perdirbėjai, pardavėjai diktuoja sąlygas, tiesiog plėšikauja, ūkininkų sąskaita susižeria milijoninius pelnus, jachtų prisiperka“, – piktinasi kredito unijos vadovė.

Gimtadienis blokados metais

Nors Genovaitės ir jos vyro Jono gimtadienius skiria pusmetis, šeima yra pratusi juos švęsti kartu. Anuomet, blokados metais, buvo keturiasdešimtmetis: benzino nėra, giminės suvažiuoti negali, maisto nusipirkti nėra.

Su lėkštėmis rankose susirinko pirtelėje. Viską teko pačiai pagaminti, mat turėjo miltų, naminio sviesto… Trečdalis kviestųjų neįstengė atvažiuoti, bet vis tiek šventė dvi dienas…

„Prisimenu, iš nieko reikėjo kažką pagaminti. Kvietėme gal 30 artimųjų. Dabar jau kitaip… O šį artėjantį jubiliejų švęsime gegužės mėnesį.

Per vyro gimtadienį sūnus vedė. Tai bus dar dvi sukaktys. Susikviesime artimiausius žmones.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder