Pradžia vasario 5 d.
....
"Nuo šiol nutariau rašyti lietuviškai su nosinėmis, taškais ir varnelėmis. Kad nepamirščiau lietuvių kalbos. Be to, jau reikia lavinti smegenis ir vis kasdien pabandyti ką nors neišmėginta. Sako, kad tai prevencija nuo Alzhaimerio. Vakar einant namo pradėjo lyti, o aš neturiu skėčio - sustojau po stogine ir galvoju: visai kaip Lietuvoje... Lietus labai minkštas, tai atrodo, kad būčiau apsipurškęs laku.
Eidamas sutinku įvairaus plauko žmogelių ir kaifuoju, kad niekas kol kas manęs čia nepažįsta. Išskyrus prancūzaites, laikančias kavinę šalia mūsų salono, ir arabus, kurie prekiauja rankinukais ir yra baisiai įkyrūs.
Vėlai vakare į saloną įvirto keturios kauštelėjusios švedės. Tiek nuoširdaus juoko ir pokštų seniai nebuvau girdėjęs... Klausia, kokios šalies porcelianu prekiauju.Sakau, lietuvišku. O jos - "Bet stovas tai "Ikea"!", ir išeidamos visos keturios pasiuntė oro bučinukus. Sakė, rytoj sugrįš.
Keista, kad gėles labiausiai perka skandinavai, po to - vokiečiai ir ispanai... Italė buvo atlėkusi, pasimetė savo krepšį vidury salono ir - "Belissimo, bravissimo", - tik kudakuoja, o aš akis išpūtęs laukiu, kas bus... Man juk reikia, kad ką nors nupirktų. Ji itališkai, aš - ispaniškai... Susišnekėjom.
Apskritai čia sako "bravo" ir neturi jokių pretenzijų. O Lietuvoje retas kuris išeidavo iš salono dėl ko nors nepaniurzgėjęs. Čia kol kas išeina dėkodami ir šypsodamiesi.
Kalbos barjeras vargina. Atėjo senutė italė, varo itališkai, o aš galvoju: dabar tai bus. Juk nori ne tik pirkti gėlių, bet dar ir kad nuvežtume jos draugei - 20 baltų rožių (čia į skaičių dažniausiai dėmesio nekreipia),varo itališkai, o man plaukai šiaušiasi... kad tik viską gerai suprasčiau. Ačiū Dievui, supratau. Ir ji išėjo laiminga. Ir aš atsipūčiau...
Labai įdomi situacija su kasos aparatu. Jis reikalingas tik mums, o ne dėl mokesčių apskaitos. Aš, kaip įpratęs, vakare noriu daryti ataskaitą, o čia jos niekam nereikia. Ir į jokias kasos knygas klijuoti nereikia. Tokių nėra... Mane kartais siaubas suima: o jei ateis mokesčių inspekcija? Pasirodo, inspektoriai niekur niekada nevaikšto... Pasirodo, viskas gali būti daug paprasčiau.
Gal tai ir blogai, kad niekas neduoda pastabų. Tuomet gali ir nežinoti tikrosios tiesos. Bet, manau, tu ir pati žinai, aš turiu 25 metų patirtį šioje srityje. Tai man dirbti nėra sudėtinga kur bebūčiau. Tik adaptacijai laiko reikia.
Kai žiūrėsi salono nuotraukas, pamatysi, kad dalis gėlių stovi lauke. Ir kol kas nė viena neprapuolė. Nevagia..."
...
"Vėl dvi dienas pliaupė lietus. Man tai įprasta. Kaifuoju atrasdamas ryšį tarp Lietuvos ir 6000 km nuo jos nutolusios salos.
Vakar skyniau oleandrų šakas per lietų. Visai kaip pas mus buvau peršlapęs, bet labai laimingas, kad lijo. Mačiau vaivorykštę ir tokį saulėlydį, kad, atrodo, pravirksi. Pas mus irgi, jeigu esi pastebėjusi, labai gražūs saulėlydžiai. Kol kas esu laimingas, nežinau, ar ilgam..."
...
"Sveikutėle, na, ačiū, nustebinai... Perskaičiau net du kartus... Ir komentarus taip pat. Jie gražūs ir geranoriški.
Vakar buvo oficialus salono atidarymas. Daug šampano išgėriau. Ir net "Moet" viena viešnia atnešė. Žinoma, kad pats nepirkčiau... Tai buvo šįryt sunkoka... Bet penkios minutės prieš devynias buvau darbe, o klientas jau laukė atsiimti užsakytos puokštės žmonos gimtadieniui, nors buvom sutarę 9.15 val.
Tai va, prieš savaitę rašiau, kad dar neturim nuolatinių klientų. Bet dabar galiu drąsiai pasakyti: jau turime. Ir smagu, ir keista. Praėjo tik dvi savaitės, kai pradėjau čia dirbti, o man atrodo, kad gyvenu čia 100 metų... Tarsi nebuvo Klaipėdos, nebuvo "Gėlių fabriko", mano pievų ir mano laukų. Manau, kad čia ir yra šuo pakastas. Ir kada jis pradės loti, dar nežinau... Vienas komentaras man labai patiko: "Kada tu, Sigitai, pasiilgsi metų laikų ir sugrįši į Lietuvą?" Skaitei?
Vakar paplušėjau iš peties. Atidarymui reikėjo ruoštis. Taigi rengiausi taip, tarsi dalyvaučiau floristų konkurse... Ir už tai buvo atlyginta šypsenomis ir susižavėjimu... Na, tikrai neblogas tas mano naujasis salonas. Buvo profesionali fotografė, tai kai gausiu nuotraukas, būtinai atsiųsiu...
Ar nevertėtų pagalvoti apie tai, kad tau laikas važiuoti gyventi čia ir iš čia pačiai rašyti laiškus?.. Turėtum gražų ir ramų uostą... Pagalvok. Juk šiais laikais visai nesvarbu, kur esi. Svarbu, ką darai ir kaip jautiesi."
TENERIFĖJE vykstančiam parduotuvių vitrinų konkurse Sigitas paruošė štai tokią kompoziciją. |
Rašyti komentarą