Sigitas Kaminskas. Laiškai iš Kanarų

"Vakar čia vyko Trijų Karalių sutikimo šventė. Nedarbo diena, visi vaikams duoda dovanų. Ne per Kalėdas, kaip pas mus, o per Tris Karalius. Miesto aikštėje vaikams rodė spektakliuką, o tam spektakliui grojo simfoninis orkestras. Matyt, taip nuo mažumės ugdomas vaikų meninis skonis. Žingsniavo trys kupranugariai, apdėti dovanomis. O šalia jų ėjo pasipuošę Trys Karaliai ir mėtė saldainius...Pilna aikštė žmonių su vaikais. Na, bet man tokia minia nelabai "prie dūšios", tai aš nuėjau gerti alaus. Bare susipažinau su tokia gide iš Sankt Peterburgo. Ji čia dirba jau 15 metų. Paplepėjom iš širdies. Naujuosius pasitikome prie vandenyno, 12 valandą suvalgėme dvylika vynuogių ir gėrėme šampaną. Tokia mat ispanų tradicija. O paskui toje pačioje aikštėje grojo gyva muzika - salsa, marenque, bachata ir visokių kitų šokių melodijos. Šoko visi - ir visai mažiukai, ir 80-mečiai... Čia tai man patiko. Ir taip iki 6 ryto... Jaučiu - tau irgi būtų patikę..."

"Gyvenam tikroj vasaroj ir kol kas neatsibodo. Čia daug įvairių egzotinių augalų, daug gėlių. Biznis tik prasidėjo. Vakar turėjau pirmuosius klientus - labai šaunią ispanų šeimą, sutuoktinius su dukrele. Nupirko tris porcelianinius angeliukus ir mano vieną kompoziciją su dirbtinėmis gėlėmis. O šįryt atėjęs šeimos galva nupirko dar vieną kompoziciją... Visi labai džiaugiasi, linki "suerte", ispaniškai - laimės. Šiandien turėjau klientus švedus, norvegus, ispanus, vokiečius. Įdomu, - reikia suktis, turiu suprasti visomis kalbomis. Na, ir nesigirdamas prisipažįstu - susikalbu. Kaip pradžiai, suprekiavau neblogai. Tuo labiau kad skintų gėlių atsivežėm tik šiandien po pietų. Bus matyti, kaip klostysis toliau. Bet iš tiesų man čia patinka."

"Po darbo eidamas namo kaifuoju, kai gatvėje sutinku indų, korėjiečių, ispanų, anglų, vokiečių, skandinavų, rusų, čekų, lenkų ir dar visokių kitokių tautybių žmonių... Marga minia, niekas manęs nepažįsta, niekam aš nesu per daug įdomus. Na, kartais prieina ir pasako, kad esu panašus į Elton John. Bet pripratęs tą patį girdėti ir Lietuvoje. Kiti pagiria mano akinius, kiti - kelnes..."

"Šįryt važinėdamas po salą iš karto mačiau net tris salas - La Gomerą, El Hiero ir La Palmą. Tokio skaidrumo oras čia būna retai. Aš net panorau sustoti ir fotografuoti. Bet gyventi ir turistauti - ne tas pats...Turi darbų, ir reikia suspėti padaryti. Jurga čia jaučiasi gerai. Nuolatinių klientų per keletą dienų tikrai dar neturim, bet iš "Antonio" restorano buvo visa šeima: ir tėvas, ir jo sūnus su savo šeima... Čia kaip "facebook", - visi sako, kad patinka...

Na, pas jus slidu, kalnai sniego, pas mus žada uraganą - tokie tad gamtos dėsniai... Bet man ir Lietuva yra labai graži su savo saulėlydžiais, saulėtekiais, ilgom kaip savaitės naktimis ir trumpom kaip akimirkos vasarom."

"Vakar daug dirbau, dariau kompozicijas. Gaila, kad dar tenka su dirbtinėmis ir sausomis dirbti daugiausiai. Bet kai atsidariau saloną Klaipėdoje, jei prisimeni, irgi buvo daug sausų ir dirbtinių gėlių.

Laukuose radau ir smilgų, ir ramunių. Deja, tai ne tos pačios, kurios mūsų laukuose auga. Keista, kad visą laiką saulė ir vasara. Būdavo, atsikeli Klaipėdoje ir žiūri pro langą, koks oras. O čia visada saulė. Tai ir įdomumas dingsta stebėti orus. Čia labai gražūs saulėlydžiai. Saulėtekius dažniausiai pramiegu. Be to, saulė kyla iš už kalno. Tai matai tik jau pakilusią... Nėra ir lietaus jau mėnuo... Bet manau, kad bus kokia diena, kai lis."