Ponui Linui įdomus ir augalijos pasaulis. Būtų puiku, jei egzistuotų toks klubas, kuriame rinktųsi turintys ką pasakyti augalijos žinovai. Tokį pat pageidavimą pareiškė ir kita mūsų pašnekovė. Ponia Ina mano, kad klube pagal pomėgius būtų galima apsikeisti savo išaugintais retais augalais.
Gelbsti klubinė veikla
Šešiasdešimties metų ribą peržengusi ponia Nijolė, paklausta apie laisvalaikį, teigė, kad bendravimo stygiaus jai neleidžia pajusti darbas bei veikla moterų klube "Aditė".
"Nežinia, kaip jausčiausi, jeigu mano gyvenime to klubo nebūtų... - susimąsto moteris. - Klubai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra labai reikalingi. Vieni mėgsta politikuoti, kiti - siuvinėti, treti domisi šunų veislėmis ar automobilių markėmis. Tegul buriasi, tegul bendrauja. Tokie susiėjimai naudingesni nei spoksoti televizorių su menkavertėmis programomis."
Nors 45-erių metų p. Lina užsiėmusi verslo reikalais, ji norėtų ir turiningo laisvalaikio. Moteris džiaugiasi turinti draugų, su kuriais gali nuvažiuoti į pirtį, pasiausti gimtadienių progomis surengtuose karnavaliniuose vakarėliuose. "Žinoma, norėčiau kartais su drauge pasėdėti ir kokioje užeigoje, bet vienintelė užeiga, kurioje renkasi ne piemenys, Klaipėdoje yra "Piteris".
Ponia Lina sakė perskaitanti skelbimus apie spektaklius, koncertus, tačiau kvietimų į kokias nors vakarones ji nepastebinti. "Tikrai lankyčiausi smulkiųjų verslininkų susiėjimuose, kuriuose būtų galima ir apie rūpimus reikalus pasikalbėti, ir pasilinksminti..." - pasvajojo moteris.
"Kam per 30" nepasigenda
Po skyrybų, ponia Lina kelis kartus buvo nuėjusi į šokius "Kam per trisdešimt". Kadaise tokie vakarėliai buvo labai populiarūs. Dabar jų niekas neberengia. "Gal žmonės nusivylė?.. Į šokius ateidavo padorios, gražios moterys, tikėdamosi, jog galbūt čia susiras gyvenimo ramstį, bet, deja, apie vyrus to nepasakysi, - prisimena ponia Lina. - Ne pačios geriausios reputacijos... Dairydavosi tokios moters, kuri pavalgydins, pagirdys, aprengs, o gal dar ir apgyvedins..."
Anūkai - ne užsiėmimas
Ponas Steponas, 64 metų senjoras, paklaustas, ar nesijaučia vienišas, jaunatviškai nusikvatojo. Visas jam priklausantis laisvalaikis eina sode. O jame - ir "klubai pagal interesus" su kaimynais bei kaimynėmis.
Vaikai bandę primesti anūkų priežiūrą, bet jis griežtai atsisakęs. Kol buvo gyva žmona, - kitas dalykas, tačiau, kai liko vienas, nusprendė, kad pats laikas ir savo malonumui pagyventi. Ponui Steponui atrodo keistos žilagalvių kalbos, esą nėra ką veikti.
Štai jo bendraamžiai, kuriems norisi pašokti ir padainuoti, susibūrė į klubelį ir yra labai patenkinti. "Kvietė ir mane, bet aš nenoriu. Esu pats sau ponas, galiu liūdėti ir dainuoti pagal nuotaiką."
Ponui Steponui yra labai įdomus akmenų pasaulis: jis kolekcionuoja akmenukus pagal Zodiako ženklus. Tuo užkrėtė ir savo bičiulius. Kolekcija vis auga, nes dažnas, užsukęs pas p. Steponą, atneša ir kokį akmenuką, o paskui gausioje Stepono surinktoje literatūroje ieško jo "kilmės dokumentų".
Ponas Steponas įsitikinęs, kad terminas "kultūringas laisvalaikis" yra praeities atgyvena, kai žmonės būdavo varu suvaromi linksmintis ar klausytis kokios paskaitos...
Vienišiems durys užvertos
57 metų p. Silva neranda terpės, kurioje galėtų jaukiai ir naudingai papramogauti. Moteris ieškojo kelių į senjorų susibūrimus, bet ten galioja nerašytas įstatymas - ateik su draugu.
Vienišos ponios tokiuose klubuose nėra pageidaujamos. Su draugėmis p. Silva bandė lankytis ir vyresniųjų žmonių šokiuose, rengiamuose sekmadieniais aklųjų įmonės patalpose, bet tie šokiai, sakė, labai panašūs į jaunimo diskotekas.
Viliojantis laisvalaikio leidimo būdas p. Silvai būtų mokytis šokti balinius šokius, tačiau tam taip pat reikia partnerio.
Moteris įsitikinusi, kad Klaipėdoje labai reikalingas vienišų žmonių klubas. Ne tik tam, kad jame būtų galima susipažinti, bet daugelis su malonumu paklausytų įdomių paskaitų, susitiktų su aktoriais, literatais, gydytojais ir t.t. Ji mielai lankytųsi ir susibūrimuose, kuriuose žmonės rinktųsi pagal pomėgius, bet apie tokių klubų egzistavimą nėra nieko girdėjusi.
"Nėra kultūros pagal amžių"
Ar įvairius vyresnių žmonių poreikius atitinkančių klubų steigimas Klaipėdoje yra kaip nors skatinamas, paklausėme Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Nijolę Laužikienę.
Ji pabrėžė, kad "nėra kultūros pagal amžių", tačiau Kultūros skyrius kasmet rengia konkursus pagyvenusių žmonių meninės raiškos klubų pristatytiems projektams paremti. Juose dažniausiai dalyvauja folkloro ansambliai, chorai, rankdarbių būreliai.
Šių metų veiklai paramos buvo kreipęsi 10 senjorų kolektyvų, ir jie buvę paremti simbolinėmis sumomis. Tai Klaipėdos pagyvenusių žmonių bendrijos "Pajūrio krantai", "Sidabro gija", edukacinis lektoriumas, socialiai remtinų žmonių klubas "Rūta", universitetas "Trečiasis amžius", choras "Atminties gaida".
Taigi klubų uostamiestyje esama, tačiau vargu ar toks "asortimentas" tenkina visus vienišus žmones.
Kita vertus, jeigu yra noro suburti bendraminčius ir likimo draugus, gal būtų verta pabandyti tai padaryti pačiam?..
Rašyti komentarą