Senatvė valdant pasaulį

Prezidento poste jis išbuvo iki 1940-ųjų birželio 15-osios, kai jam jau buvo 66-eri. Aleksandras Stulginskis buvo jauniausias Lietuvos Prezidentas. Darbą valstybės vadovo poste 1920 metais jis pradėjo sulaukęs vos 35-erių metų. Šešiasdešimtmetis Kazys Grinius Prezidentu išrinktas 1926-aisiais.

1992 metais Algirdas Mykolas Brazauskas irgi buvo šešiasdešimties, kai jis tapo pirmuoju nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Prezidentu. Nušalintasis valstybės vadovas Rolandas Paksas pirmuoju šalies asmeniu tapo būdamas 47-erių.

Savo pirmąją kadenciją Valdas Adamkus pradėjo 71-erių, o antrąkart prie valstybės vairo stoja 77-erių.

V. Adamkus, laimėjęs Prezidento rinkimus, pagerino savo paties rekordą ir antrą kartą tapo vyriausiu Lietuvos vadovu.

Rinkimai su apgavystėmis

Daugumos pasaulio šalių vadovų amžius jų pergalės rinkimuose dieną buvo 50 - 65 metai: Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui - 48-eri, JAV prezidentui Džordžui V. Bušui - 54-eri, Prancūzijos prezidentui Žakui Širakui - 63-eji.

Gineso pasaulio rekordų knygoje užfiksuotas seniausias prezidentas - buvęs Dominikos Respublikos vadovas Joachimas Balageras. Teisininkas ir poetas aukščiausią valstybės postą užėmė būdamas 60 metų, vėliau prezidentu tapo dar šešis kartus, dvejus rinkimus pralaimėjo. Paskutinei kadencijai jis buvo išrinktas 87-erių. Jo, kaip prezidento, karjera tęsėsi 22 metus.

Paskutinius tris kartus (1986, 1990 ir 1994 metais) prezidentu jis tapo nepaisant ne tik amžiaus, bet ir aklumo. Per 1994-ųjų rinkimus buvo nevengta apgavysčių, tačiau J. Balageras sutiko atsistatydinti tik praėjus dvejiems metams, verčiamas opozicijos ir tarptautinės bendruomenės.

Prezidentas iki pat mirties (2002 metais) išliko įtakingu asmeniu savo šalies politinėje arenoje.

Taikos pasiuntinys

Buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos prezidentas, savo pareigas ėjęs 1991-1999 metais, Kiras Gligorovas rinkimus laimėjo būdamas 74-erių ir 79-erių.

Teisininkui K. Gligorovui aštuonerius valdymo metus pavyko Makedoniją apsaugoti nuo etninių konfliktų, įsiplieskusių visose kitose buvusios Jugoslavijos šalyse. Jos vienintelės nepriklausomybė 1991 metais iškovota be kraujo praliejimo. Politikas pagerino jaunos respublikos santykius su kaimynais. Dar būdamas Jugoslavijos valdžioje tapo rinkos ekonomikos šalyje pradininku.

Nepaisant to, taikdarys prezidentas neišvengė pasikėsinimo į savo gyvybę. K. Gligorovas 1995 metais, eidamas 78-uosius, buvo sunkiai sužeistas, tačiau pasveiko ir po pusmečio grįžo į darbą.

Nuo perrinkimo naujai kadencijai buvo praėję metai, kai šalies vadovas nukentėjo važiuodamas automobiliu - buvo susprogdinta bomba. Po šio incidento prezidentui kilo regėjimo problemų.

Suvienijo Europą

Vienas garsiausių garbaus amžiaus valstybės vadovų buvo Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis (1874-1965). Šis reikšmingas XX amžiaus politikas daug prisidėjo prie sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare ir padarė nemažai įtakos pokario Europos politinei raidai.

Būdamas 77-erių jis antrą kartą tapo Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. Savo didžiausius darbus jis nuveikė pirmosios kadencijos metu, 1940 - 1945 metais. Tuomet jis buvo vienas pirmųjų politikų, parėmusių Richardo Nikolauso Kudenhovės-Kalergio iškeltą Paneuropos idėją ir dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui ne kartą teigė, kad Europai būtina vienytis.

1940 metais jis pasiūlė sąjungą Prancūzijai. Po karo V. Čerčilis tapo Europos integracijos politikos simboliu. 1946 m. garsiojoje Ciūriche pasakytoje kalboje jis įrodinėjo, kad atėjo laikas kurti Jungtines Europos Valstijas. Įkūrus Europos judėjimą buvo vienas iš jo globėjų. Tačiau suvienytoje Europoje jis nematė vietos Didžiajai Britanijai; buvo įsitikinęs, kad Europą reikia kurti per Vokietijos ir Prancūzijos susitaikymą ir kad abi šios valstybės turi perimti vadovavimą žemynui.

Prikėlė kraštą iš suirutės

Vienas gerbiamiausių pasaulio senukų, kaip jis buvo vadinamas, - Vokietijos federalinis kancleris Konradas Adenaueris, šalies vadovo karjerą pradėjęs būdamas 75-erių. Teisininko išsilavinimą turėjęs vokietis iš posto pasitraukė sulaukęs 87 metų. Jis kancleriu buvo 1949-1963 metais (nepilnas 4 kadencijas).

Jis vienas Europos ekonominės bendrijos pradininkų. 1963 metais pasirašyta dvišalė Prancūzijos ir Vokietijos draugystės sutartis padėjo pagrindus tolesniam šių valstybių bendradarbiavimui, ilgam nulėmusiam Europos Bendrijos plėtrą ir veiklą.

Gynybos ministrui Francui Džosefui Strausui įsipainiojus į skandalą, kancleris atsistatydino.

Pakeitė pasaulio tvarką

1981 metų sausio 20 dieną Ronaldas Vilsonas Reiganas, būdamas 69 metų, tapo seniausiu kada nors išrinktu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Prieš tai dvejus rinkimus jis pralaimėjo. R. Reiganui būnant septyniasdešimt trejų, jam antrą kartą patikimas Valstijų vairas. Prezidentavimą baigė būdamas 77-erių.

Kai buv'a5s Kalifornijos valstijos gubernatorius buvo išrinktas JAV prezidentu, niekas pasaulyje nesitikėjo, kad šis buvęs Holivudo aktorius, vaidinęs toli gražu ne pagrindinius vaidmenis, neturėdamas didelės politinio darbo patirties, galės radikaliai pakeisti ne tik JAV, bet ir pasaulio tvarką. R. Reiganas į istoriją įėjo kaip žmogus, be vieno šūvio laimėjęs šaltąjį karą ir sugriovęs Sovietų Sąjungą, savo paties pavadintą "blogio imperija".

1983 metų birželio 14-ąją jis paskelbė Baltijos šalių laisvės diena. Palankumą mums R. Reiganas rodė ne kartą ir savo rinkimų kampanijos metu. Jį renkant antrajai kadencijai, viešai pareiškė: "Aš myliu lietuvius".

Šis JAV prezidentas po dešimtmečio kritikos dėl Vietnamo karo ir Votergeito aferos grąžino amerikiečiams pasitikėjimą savo šalimi. Prezidento populiarumui nepakenkė nė kai kurie skandalai, pavyzdžiui, dėl slapto ginklų tiekimo Iranui. Jis buvo pirmasis išsiskyręs (vėliau buvusią žmoną jis vėl vedė) ir pirmasis sužeistas per pasikėsinimą bei išgyvenęs JAV prezidentas.

Šių metų birželį po ilgos kovos su Alzheimerio liga R. Reiganas mirė. Jam buvo 93 metai. Į jo laidotuves susirinko didžiulis būrys pirmųjų asmenų iš viso pasaulio.

Tapo pašaipų objektu

Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus ir Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Leonido Brežnevo užsispyrimas valdžioje būti, kol Dievas pašauks, šalyje sukėlė stagnaciją. 58 metų užėmęs aukščiausias pareigas, jose išbuvo iki mirties. L. Brežnevas mirė sulaukęs 76 metų.

Sendamas valdovas nesugebėjo ne tik kontroliuoti, bet ir stebėti situacijos. Šalį faktiškai valdė kiti aukšti partijos veikėjai, dažnai irgi ne ką jaunesni už L. Brežnevą. Be proto plėtojant karinę industriją, buvo nustekenta šalies ekonomika. Sovietų Sąjungoje įsivyravo korupcija, parduotuvėse nemažai prekių virto deficitu.

L. Brežnevas tapo simboliu ir pamoka pasauliui, kokia svarbi ir pavojinga yra valstybės vadovo fizinė būklė. Jis nebe valdė, o buvo valdomas. Dėl savo dažnai nevaldomų judesių ir neartikuliuotos kalbos buvo tapęs pašaipų objektu.

Kinijos Liaudies Respubliką valdęs Mao Dzedunas iš aukščiausio posto nepasitraukė iki mirties, kai jam jau buvo 83-eji. Čilės vadovas Augustas Pinočetas nuo posto nušalintas 72-ejų. Senstant Kubos prezidentui Fideliui Kastro, kuriam dabar 76-eri, šalis pradėjo grimzti į giliausias krizes.

Vyriausybės vadovui - 81-eri

Vyriausias žmogus, tapęs ministru pirmininku, buvo Morarjis Ranchhodjis Desajus (1896-1995). Į šias pareigas Indijoje jis buvo paskirtas 1977 metais, sulaukęs 81-erių. Valdžioje politikas buvo dvejus metus, kol žlugo valdančioji koalicija.

Už laisvės kovas jis daugybę metų praleido kalėjime. Sklandė gandai, jog dėl sveikatos problemų jis gerdavo savo šlapimą. Dėl to jam liaudyje buvo prigijusi Morarji Cola pravardė. Mirė sulaukęs 99-erių.

Jauniausias įvedė diktatūrą

Gineso rekordų knygoje jauniausiu valstybės vadovu nurodomas kapitonas Jahya Jamehas. Gambijos pirmuoju asmeniu jis tapo 1994 metais, būdamas dvidešimt devynerių. To jis pasiekė užgrobdamas valdžią.

J. Jamehas sustabdė konstitucijos veikimą, uždraudė politines partijas ir pažadėjo naujus rinkimus. Juos surengė tik po dvejų prezidentavimo metų. Po ketverių metų, šalies gyventojams nesusitaikius su spaudos cenzūra, įvairiomis represijomis, Gambiją sukrėtė audringi studentų protestai. Tais pačiais metais į diktatorių prezidentą pasikėsino jo asmens sargybinis. Šalyje žlugo riešutų eksporto sistema, pradėjo skursti žmonės.

Nepaisant to, J. Jamehas perrinktas antrai prezidento kadencijai 2001 metais ir pareigas eina iki šiol.

Jurgita MURAUSKAITĖ, "Kauno diena"