Saulius Vilius tikisi sėkmingai pasiekti Everesto viršūnę

Nuo aukščio neatsiejamas ir jo darbas: vyriškis yra įkūręs individualią įmonę "Alpinistiniai statybos darbai". Beje, jo kasdienis darbas, anot S. Viliaus, yra kur kas rizikingesnis nei žygis į Everestą. Šiaulietis teigia bemaž kiekvieną dieną rizikuojąs savo gyvybe.

Vis dėl to baimę prieš kelionę jaučia: "Aišku, bijau. Bet kalnai - mano gyvenimas. Jie mane labai traukia".

Lietuvis ir septyni estai

Kol kas Everesto viršūnę (8848 metrai) yra pasiekęs tik vienas lietuvis - vilnietis Vladas Vitkauskas. Daugelio alpinistų išsvajotą viršūnę jis pasiekė 1993 m. gegužės 10 dieną. Būta ir daugiau bandymų, tačiau jie buvo nesėkmingi. Beje, gegužės 29-ąją sukaks 50 metų, kai žmonės pirmą kartą įkopė į Everestą. Tai padaryti pavyko anglų ekspedicijos nariams.

Ekspediciją, kuriai šiuo metu įtemptai ruošiasi S. Vilius, organizuoja Estijos alpinistai. Be lietuvio, Everestą sieks įveikti dar septyni estai. Anot S. Viliaus, labai svarbu tai, kad visi ekspedicijos dalyviai - sportininkai. Be to, ekspedicija yra nekomercinė.
Planuojama, kad kovo 18 d. ekspedicijos nariai susirinks Nepalo sostinėje Katmandu. Iki kovo 25 d. bus tvarkomi įvairūs dokumentai, kitą dieną alpinistai kartu su dviem aukštuminiais gidais ir ekspedicijos ryšių karininku išvyks į Tibetą. Taip pat kartu keliaus juos lydinčios Estijos ir Lietuvos turistų grupės. Kovo 29-ąją planuojama patekti į žemutinę bazinę Everesto stovyklą (5200 m), esančią šalia Rongbuko vienuolyno.
Balandžio 2 d. turistai vyks į Tibeto sostinę Lhasą, tuo tarpu alpinistai kils link Čong-La, kur bus įkurta pagrindinė bazinė stovykla 6400 metų aukštyje. Iki gegužės 5 d. ekspedicijos dalyviai kartu su Nepalo kalnų nešikais įrengs keturias tarpines stovyklas Everesto šlaituose ir ant Šiaurinio Balno 7000, 7600, 7900 ir 8300 metrų aukštyje. Everesto viršūnę lietuvis ir estai turėtų pasiekti gegužės 5-10 d. Šiuo metų laiku paprastai vyrauja palankūs kopimui orai.
Pasak S. Viliaus, kopti į Himalajus geriausia pavasarį, nes tuo metu šiauriniuose Everesto šlaituose vėjas ne toks stiprus. Šiaurinis kelias pasirinktas ir dėl mažesnės kainos.

Didelis netikėtumas

Šiaulietis pasakojo, kad iš šiaurinės pusės Everesto viršūnę pasiekė tik 18 proc. bandžiusiųjų - tokia statistika.
"Iš šios pusės kopti yra techniškai paprasčiau, tačiau siautėja labai stiprus vėjas. Kalbant apie statistiką, buvo nemažai absurdiškų bandymų pasiekti viršūnę. Jie negalėjo pavykti. Manau, kad aš turiu šansų. Aišku, visiems ekspedicijos nariams pakilti nepavyks. Geriausiu atveju pasiseks pusei", - mano S. Vilius.
Nors yra didelis kalnų ir aukščio mėgėjas, pašnekovas prisipažino, kad niekada nesvajojo apie Everestą. Tiesa, Himalajai - mažesnės kalnų viršūnės - viliojo seniai. Šią ekspediciją jis vadina dideliu gyvenimo netikėtumu.
"Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad ši mano kelionė turėtų paskatinti kitus lietuvius domėtis alpinizmu. Lietuvoje alpinizmas - merdėja, o juk galėtų būti kitaip."

Brangus malonumas

Pasak alpinisto, išlieka maždaug 5 proc. tikimybė, kad ekspedicija neįvyks, mat gali iškilti įvairių kliūčių.
Kelionė kainuoja nepigiai: iš viso ekspedicijai reikia apie 50-60 tūkstančių litų. S. Vilius tokių pinigų neturi, tad įsteigė labdaros ir paramos fondą "Baltų žygiai", kreipėsi pagalbos į rėmėjus. Alpinistą parems žurnalas "Vadovo pasaulis", taip pat Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Jei trūks pinigų, S. Vilius yra pasiryžęs ką nors parduoti, pavyzdžiui, mašiną.
Vyras nevedęs: "Bet kalnai čia niekuo dėti", - juokėsi jis. Paklaustas, kaip sūnaus ketinimus vertina tėvai, S. Vilius neslėpė, kad iš pradžių sulaukė neigiamos nuomonės.
"Tėvai manė, kad tai - pinigų mėtymas. Bet neseniai įvyko persilaužimas. Žinoma, jie nerimauja dėl manęs, bet nebeprieštarauja. Paaiškinau jiems, kad jei nevažiuočiau į kalnus, negalėčiau taip gerai dirbti savo darbo, mano gyvenimas prarastų daug žavesio."