Rūtos Mikelkevičiūtės pirmoji alga televizijoje - 400 litų

Respublika.lt, Agnė VAITASIŪTĖ

2012-04-27 10:59

Kolūkio darbuotojas, statybininkas, valytoja, kasininkė, aerobikos trenerė - ir tai dar ne viskas, ką šiandienėms žvaigždėms teko dirbti iki jų šlovės akimirkos. Artėjant Tarptautinei darbo dienai Lietuvos įžymybės atskleidė, kaip užsidirbo savo pirmuosius pinigus ir apie kokią profesiją svajoja iki šiol. Kalbiname laidų vedėją Rūtą Mikelkevičiūtę.

- Kokį prisimenate savo pirmąjį darbą?

- Pirmieji mano darbai buvo mokykloje, kai man buvo 15-16 metų. Buvau aerobikos trenerė. Net nepamenu, kaip jį susiradau. Vesdavau treniruotes klasės draugėms, ir ne tik. Gaudavau minimalų atlyginimą. Vėliau, 19-os, įsidarbinau radijo stotyje. Dariau viską, ką moku ir ko nemoku. Vedžiau žinias, įvairias laidas, sudarinėjau sutartis. Po pusmečio nuėjau į tuometę TELE3 televiziją.

- Kaip ten patekote?

- Dalyvavau konkurse. Buvau ta mergina, kuri tuomet nebuvo baigusi net žurnalistikos, bet dėl to galvos sau nesukau. Buvau labai komunikabili ir labai norėjau dirbti. Man atrodo, tai buvo svarbiausi dalykai, dėl kurių man pavyko laimėti konkursą. Trejus metus dirbau Žinių tarnyboje.

- Gal pamenate savo pirmąjį atlyginimą?

- Nežinau, ar tai buvo pirmas, bet labiausiai įstrigo, kai gavau kokius 400 litų. Tuomet man tai buvo daug, ir galvojau, kur čia tuos pinigus padėjus - ar mamai atiduoti, ar sau ką nors nusipirkti. Tokias mintis pamenu, bet kur juos galiausiai padėjau, taip ir neatsimenu.

- Kokie prisiminimai iškyla apie pirmą bandymą prieš televizijos kameras?

- Tai buvo žinių laidoje. Ruošiau reportažą iš Onkologijos instituto. Man tebuvo kokie 19-20 metų, o aš labai rimtu veidu ir balsu dėsčiau kažkokią informaciją. Buvo klaiku, bet tuomet televizijos tik kūrėsi, ir mokytis galėjome tik iš savo klaidų. Pamenu, kaip pirmą kartą vedžiau žinių laidą. Turiu pasakyti, vaizdas buvo visai neblogas. Kad atrodyčiau vyresnė ir kompetentingesnė, užsidėjau akinius, apsivilkau tokį oranžinį vilnonį kostiumą su praplatintais pečiais. 20-metei mergaitei šukuosena buvo padaryta kaip 40-ies moteriai. O nuo nervų nuolat bumpsenau į stalą. Šitas vaizdas man yra įstrigęs iki šiol.

- Ar turite svajonių profesiją?

- Svajonių darbo neturiu, bet turiu svajonę, kurios negalėjau įgyvendinti ankstyvoje jaunystėje ir vaikystėje, bet galiu sau leisti tai pabandyti dabar. Aš visada norėjau šokti, todėl dabar stengiuosi tą svajonę įgyvendinti.

Parengta pagal dieraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"