Rita Baltušytė iš Sidnėjaus: "Pasaulis labiau panikuoja nei patys australai"

Visas pasaulis "ant blakstienų", matydamas Australijos žemėlapius su gaisraviečių vietomis - iš tiesų atrodo, kad liepsnoja visas žemynas. Iki ašarų jaudinamės, paskaitę ir pamatę nuotraukas, kaip retriveris gelbėjo koaliukę, ją ant kupros pardangindamas į savo šeimininkų namus. Skaitėme apie australiečių Irvinų šeimą, skubiai atidariusią savo pastogėje kliniką nukentėjusiems arba iš siaubo paklaikusiems žvėrims ir žvėreliams gelbėti. Visas pasaulis susitelkė maldai, kad Australijoje pradėtų lyti. Ir pradėjo...

Visoje šios akivaizdžios dramos, gal vis dėlto tragedijos panoramoje, "Vakarų ekspresas" susisiekė su Sidnėjuje gyvenančia ir dirbančia žurnaliste ir rašytoja Rita Baltušyte, kad ji papasakotų, kaip visa tai atrodo iš arčiau.

Kaip visuotinės panikos sūkuryje jautiesi pati? Ar smogas yra atsiritęs iki Tavo namų?

Tai kad, Gražina, panikos, juo labiau panikos sūkurių, net jos požymių nei mano aplinkoje, nei kitur nepastebėjau. Australai ne tokie žmonės, kad panikuotų. Žinoma, tie, kurie ugniai artėjant turėjo apleisti namus ar likę juose po dūmais užtemdytu dangum, buvo išsigandę ir pavargę, liūdni, bet panika to niekaip nepavadinsi. Bet netgi Viktorijos valstijos Malakutos miestelyje, kur keturi tūkstančiai žmonių nuo ugnies gelbėjosi pliaže, neatrodo, kad būtų panikavę. Iš čia žiūrint susidaro įspūdis, kad labiausiai panikuoja užsieniečiai socialinių tinklų vartotojai ir asmenys, per daug žiūrintys televizijos ir ja per daug pasitikintys. Tas Australijos žemėlapis, visas liepsnojantis, neva NASA sudarytas, tie šauksmai ir stambios antraštės "Australija dega!" Na, tiesiog dangus griūva... Iki mano namų smogas nebuvo atsiritęs, bet turiu pasakyti, kad smogas - gana plati sąvoka. Sidnėjuje tikrų dūmų, kad graužtų akis ar gerklę nėra ir nebuvo. Taip, centre tvyro švelnus dūmų kvapas. Beje, viena lietuvaitė (jos balkone daryta nuotrauka) sako, kad jai tas kvapas net malonus, lyg netoliese kur kūrentųsi laužas... Orą didmiestyje švarina, jei taip galima pasakyti, ir gana stiprus vėjas. Sidnėjaus gatvių struktūra, ne kartą kritikuota kaip palanki skersvėjams, dabar tai tik į naudą. Tiesa, dulkes namuose tenka uoliau valyti. Bet suodžių mieste nėra. Juos vėjai nuneša net iki Naujosios Zelandijos ir į Pietų Ameriką... Aišku, kalbu apie Sidnėjaus miestą, o ne jo prieigas 60 km spinduliu.

Ar Sidnėjuje žmonės vaikšto su kaukėmis?

Su kauke mieste mačiau gal du žmones. Iš milijono minios, Naujuosius metus sutikusios Sidnėjaus įlankos pakrantėse, per garsiuosius fejerverkus irgi nė vienam neprireikė kaukės. Kaip ir dukart po 60 tūkstančių kriketo gerbėjų, šeštadienį ir sekmadienį Sidnėjuje stebėjusių tarptautines kriketo varžybas. Šiokiadieniais tribūnos tuštesnės. Blogesnė padėtis sostinėje Kanberoje, kur kriketo varžybos turėjo būti nutrauktos dėl blogo matomumo pačioje aikštėje. O vakar dėl oro taršos Kanbera apskritai dviem paroms uždaryta: nedirba valstybinės įstaigos, universitetai, galerijos, bibliotekos...

Kiek panikuoja ar nepanikuoja Sidnėjaus gyventojai, kad liepsnos gali priartėti, nepaisydamos, kad vis dėlto, ačiū Dievui, pradėjo lyti?

Į šį klausimą, manau, jau atsakiau. Pridursiu, kad panikuoti tikrai nėra ko. Jei ugnis įsiveržtų į gatves, nedelsdama pradėtų veikti Sidnėjaus ugniagesybos tarnyba. Tai atskiras vien profesionalių ugniagesių dalinys.

Skaičiau apie visuotinį Australijos ministro pirmininko smerkimą, kai tas išlėkė į Havajus Kalėdoms. Ką apie tai manai?

Manau, kad jis, Scotas Morrisonas, tai tikrai yra ištiktas panikos. Dėl savo kailio. Paniekos jis susilaukė ne tiek dėl to, kad išvyko į Havajus, nes dabar pas mus vasaros atostogų metas, bet dėl to, kad išvyko slapta. Paskui bandė gintis, kad gaisrai ne federacinės valdžios atsakomybė. Tai tiesa, kiekviena valstija turi savo ugniagesių tarnybas, kaimo ir miesto atskirai. Bet biudžetas skiriamas iš Kanberos. Tą biudžetą Morrisonas prieš porą metų gerokai apkarpė. Nekreipė dėmesio į jau kelerius metus reiškiamus ugniagesių nuogąstavimus apie didėjantį gaisrų pavojų dėl klimato atšilimo. Neapykantą šalies vadovui kelia ir jo absoliutus nesugebėjimas bendrauti su žmonėmis. Plačiai pasklido kadras, kai gaisro metu nukentėjusi nėščia moteris nepriima jo ištiestos rankos, o jis pats ją paima į saują. Rankos nepadavė jam ir pavargęs ugniagesys. Padėtį kiek pagerino vakar paskelbus, kad federalinė valdžia nukentėjusiems nuo gaisro skiria du milijardus dolerių, anksčiau numatytus šalies biudžeto deficitui panaikinti.

Gal žinai apie lietuvių bendruomenės įvairiose Australijos vietovėse praradimus, atradimus, iniciatyvas?

Apie praradimus lietuvių bendruomenėse, ačiū Dievui, kol kas negirdėjau. Palaikau ryšį su Rasa ir Mindaugu Mauragiais, gyvenančiais Jyndabine miestelyje kalnuose. Jie pasiryžę savo namus apginti patys. Svarbiausia laiku pastebėti vėjo atneštą žariją. Šeimos albumai ir kiti svarbiausi daiktai sukrauti mašinoje. Jų sūnus Danius Mauragis - profesionalus ugniagesys, darbuojasi karštuose taškuose. Penritho priemiestyje gyvenanti Irena Howard sako, kad jai irgi tenka rinkti iš dangaus krentančius sudegusius eukaliptų lapus.