Rimvydo Leonausko pašto balandis - pasaulio čempionas

Parodė vieno žymiausių pasaulyje pašto karvelio "portretą" - belgo užaugintas Napoleonas, ne kartą lenktyniaudamas su 6459-iais "sparno broliais", atskrisdavo pirmas. Yra aibė versijų, kokias aerodinamines savybes turi turėti pašto balandis, kad prilygtų Napoleonui, tačiau turbūt tai yra įgimta, tarsi Dievo dovana.

Barselonoje vykusiame tarptautiniame čempionate, tarkime, lenktyniavo net 100 000 balandžių... Rimvydas sakė susibičiuliavęs su Barselonos čempiono Napoleono savininku Džo Stone, beje, susikūrusiu superreklamą ir balandinių imperiją, ir pardavinėjančiu savo augintinius persų šeichams.

"Taigi jam nė paukščių pieno netrūksta, bet žmogus labai paprastas. Visi balandininkai - be galo linksmi žmonės", - sakė Rimvydas, prasitaręs, jog jam pačiam, Afganistano karo veteranui, šis pomėgis padėjo išlikti sveikai mąstančiu ir gyvenimo džiaugsmo kupinu žmogumi.

Beje, Bilas Klintonas - ne tik puikus saksofonistas, bet ir balandininkas. Kaip ir žymusis boksininkas Taisonas, rusai Gagarinas, Leonidas Brežnevas, Maskvos meras Lužkovas...

Pašnekovas pasakojo, jog "naujųjų rusų", naftos magnatų, mėgstama pramoga yra gurkšnojant viskį laukti, kol parskris iš Olandijos parsivežtas "superinis" balandis, ir pirmojo parskridusio šeimininko sielą užlieja puikybė, o kišenę - kelios dešimtys tūkstančių dolerių.

Iš žinomesnių tautiečių balandininkų išvardijo nemažai sporto žvaigždžių, bet labiausiai man įsiminė klaipėdiečio olimpinio irklavimo čempiono Mindaugo Vaitkaus vardas.

Didvyriška balandžio dvasia

O jeigu pagalvosim apie balandžius ne kaip apie pinigus nešančius aitvarus, tai jų kelionės - vieni pavojai. Pražūtingiausias - perkūnija, žaibai.

"Jeigu mano paukšteliams, skrendantiems kokius 700 km iš Lenkijos, pasitaiko lietus, tai dar nebaisu. Jie tik skrenda pusmetris nuo žemės. Bet jeigu perkūnija, magnetinės iškrovos, tai jų vidinis "kompiuteris" lūžta, vargšeliai visiškai praranda orientaciją, skrenda zigzagais...

Kadangi laikau balandžius visą savo spalvingą gyvenimą, galiu patikinti, kad balandinėj vyksta gan žmogiškos dramos.

Yra ištikimų balandžių porų, rūpestingai prižiūrinčių savo vaikus, yra ir palaidūnų, vėjavaikių, mušeikų. Ir individualistų: jei visas būrys balandžių suka į vieną pusę, tai atsiskyrėlis - į priešingą. Ir skriaudos nelinkę pamiršti, ir keršija jį užgavusiam, - juokiasi augintojas. - Anie mane pažįsta, skrenda vos ne ant galvos, o labiausiai mėgsta tašyti tokius raudonus anyžinius miltus.

Aš pasirinkau pašto karvelius, nes tai vienintelė tikslingai žmogaus ištobulinta rūšis. O tie dekoratyviniai - gražūs, bet kas iš to? Jeigu trumpasnapiai neįstengia patys prasikalti iš kiaušinio, tu turi ausį prikišęs klausytis, kada lukštą lupt. O kai tampa tėvais, trumpais snapeliais negali pamaitinti jauniklių, tai tenka laikyti penėtojų, "žindyvių" porą.

Tai jau absurdo teatras!" - juokiasi Rimvydas.

Įninka pasakoti apie trumpų, vidutinių ir ilgų (nuo tūkstančio km) distancijų sporto karvelius.

Kai kurie maratonininkai naktį turi kur nors pernakvoti. Štai jo draugo prancūzo visas ketvertas karvelių, įveikęs 1 370 km, sėkmingai sugrįžo, šiam džiūgaujant, kad nepateko į nagus vanagams, ereliams, pelėdoms ar dvikojui grobuoniui. Mat, tarkime, jei balandžiai tūpia nakvoti Lenkijoje ant stogo, kur vos ne kas antra troba - balandinė, tai balandininkai ropščias ir susemia svetimus. O vanagas balandžio neprisivys, nebent kai sminga iš aukščio, bet štai karališkasis erelis - didingas nepralaimintis grobuonis.

Rimvydas Leonauskas didžiuojasi, kad turi užsiauginęs labai garsių Vokietijos, Olandijos, Anglijos veisyklų karvelių. Perka jiems vakcinas, mineralus, kokių net nėra Lietuvoj. Anuos gali papirkti miežiais, ir bus energini, tačiau ten, kur vyksta komercinės varžybos, lažinamasi iš milijono, balandžiai "prifarširuojami" ir dopingo. Dvasingesni žmonės kitaip džiaugiasi sportiniais balandžiais; tarkime, kokio Belgijos miestelio gatvėje sustatyti vaišių stalai, sueina kaimynai su vaikais, ir visi žiūri, kada lenktynininkas parskris, laukia rezultatų.

Aišku, ir stato. Rimvydui teko kalbėtis ir su aštuoniasdešimtmetėmis senikėmis vokietėmis, tos nustebino savo žiniomis apie pašto karvelius, mat jų kartų kartos juos augina.

"Vos prasitariau apie savo hobį, tos kad įniks klausinėti: kada perinu, kada jauniklius atskiriu, pradedu treniruoti. Beje, Anglijoje labai daug moterų balandininkių. Gal teko matyt, kaip išteisintam Maiklui Džeksonui išeinant iš teismo, jo fanės paleido šimtus pašto karvelių?" - juokiasi pašnekovas.

Susidomėjusi pašto balandžių snapo ataugomis, sužinau, kad jos neleidžia sušlapti, į akis privarvėti lietaus vandeniui. Drakono veislės balandžių ataugos ypatingos, už galvą didesnės, o sportiniam tos ataugos didėja su metais. Beje, "senjorų" varžybos jau nemadingos.

Ponas Rimvydas sako, kad balandžiai gyvena tiek metų, kiek ir šunys - iki 15-18-os, bet paprastai karšinčių pastveria vanagas. Graži mirtis skrydyje! Bet gargdžiečio balandininko šimto augintinių pulko, matyt, dar laukia daug pergalingų skrydžių.

Baigdamas pokalbį, jis prisiminė garsaus Belgijos futbolo rinktinės puolėjo pasisakymą per televiziją. Paklaustas, kuomet didesnis jaudulys ir džiaugsmas: ar kai įmuša įvartį, ar kai jo augintinis balandis laimi varžybas, futbolininkas atsakė pastarojo naudai.