Richardas Bransonas: verslo pankas (2)

www.ve.lt

2008-08-11 12:00

Kad pakeistum pasaulį, reikia spaudos, todėl būdamas 15 metų Ričardas pradėjo leisti žurnalą "Studentas".

Savo kambarį bendrabutyje Ričardas pertvarkė į biurą. Įrengti jame telefono jam neleido, ir jis skambindavo reklamdaviams iš taksofono. Už skambučius nemokėjo - uždaręs būdelės duris, paskambindavo į telefono stotį ir pranešdavo, kad jo pokalbį nutraukė, o monetą automatas prarijo. Telefonistė sujungdavo su reikiamu numeriu: "Su jumis kalbės misteris Brensonas!" - atrodydavo, jog tai sako solidaus boso sekretorė. Po penkių minučių ji pranešdavo, jog laikas baigėsi, todėl Brensonas pasistengdavo įtikinti pokalbininką per 4 minutes ir 45 sekundes. Taip atsirado jo garsioji agresyvi ir bekompromisė maniera vesti derybas.

"Studentą" Ričardas, Džonas ir jų bičiulis Nikas rengė rūsyje. Jame buvo spausdinami Žanas Polis Sartras, Mikas Džageris, Džonas Lenonas ir garsusis šnipų detektyvų autorius Džonas la Karė. Nė vienam iš jų Brensonas nesumokėjo nė penso. Dėl sugebėjimo gauti nemokamų straipsnių jam nebuvo lygių: Brensonas kreipdavosi į garsenybes mandagiu laišku ir prašydavo pasamprotauti žmonijai svarbiomis temomis. Iš 50 adresatų jam atsakė 10 - to pakako trims numeriams.

Po dvejų metų žurnalas žlugo: Brensonas nesusidorojo su reklamos pritraukimu ir leidinio platinimu. Tačiau nenusiminė - vienu metu su žurnalu jis įsuko kitokią veiklą.

Pagalba nėščiosioms

Be "Studento", Brensonas įkūrė ir pagalbos jaunimui centrą, kuris kovojo dėl atlyginimų pakėlimo medicinos seserims, auklių įdarbinimo, ieškojo mokinių studentams, norintiems dirbti repetitoriais, ir morališkai rėmė nėščias netekėjusias merginas.

Įstaigos misijai pagražinti Ričardas pasakodavo širdį spaudžiančią istoriją: esą kartą nuo jo pastojusi mergina, ir jie nežinoję, ką daryti nei kur kreiptis...

... Sraigtasparnis suko ratus. Jau greitai sutems, ir lakūnas, pažvelgęs Džonui į veidą, papurtė galvą. Viltis beveik ištirpo, bet Džonas paprašė dar kartą apskristi tą patį rajoną. Šitiek metų jis dirbo šalia žmogaus, kuriam pavykdavo absoliučiai viskas...

Su šypsena

Brensonas dirbo su šypsena - juokeliai, kuriuos jis laidydavo, prilygo pačiam Čarliui Čaplinui. Subrendęs ir praturtėjęs, toliau svaidydavosi kreminiais pyragaičiais ir stumdydavo svečius į baseiną. Kartą jis sugriebė amerikiečių milijardieriaus žmoną ir apvertė ją aukštyn kojomis, kalnų slidinėjimo kurorte nusileido nuo kalno visiškai nuogas, o televizijos pokalbių laidoje, kurioje buvo pagrindinis herojus, atsistojo, džiaugsmingai nusišypsojo ir išpylė vedėjui ant galvos stiklinę vandens. Publika buvo sužavėta, o Džonas pajuto draugui užuojautą. Jis žinojo, kur šuo pakastas - Brensonas buvo visiškai sutrikęs ir negalėjo sugalvoti atsakymo. Disleksija sunkiai gydoma - Brensonas taip ir neišmoko gražiai kalbėti, jis mykdavo ir darydavo pauzes. Užtat žavesio ir energijos niekada nestokojo.

Skaistusis

Jis pasiutusiai traukė žmones: londoniečiai mėnesiais laukdavo eilėje telefono, o Ričardas be vargo aprūpindavo kompaniją naujais numeriais. Laikui bėgant paaiškėjo, kad jis susipažino su paprasčiausiu inžinieriumi iš telefono stoties, ir šis spręsdavo visas jų problemas dėl ryšio. Naujajam pažįstamam Brensonas nemokėjo nė penso - kartkartėmis duodavo raktus nuo savo buto, tas vesdavosi ten savo drauges ir buvo patenkintas.

Džonas leisdavo pinigus plokštelėms - verčiau jau nepavalgys, bet nusipirks naują diską. Iš pradžių Ričardas juokėsi, o paskui suprato, kad pinigai guli po kojomis - reikia tik pasilenkti ir pasiimti. Savo naująją firmą, užsiimančią pigių plokštelių pristatymu paštu, Brensonas pavadino "Virgin" ("Skaistybė").

Pavadinimo esmė buvo ta, kad pramogų versle jis su savo draugais buvo "skaistūs", naivūs kaip vaikai. Tačiau paaiškėjo, kad tai ne kliūtis sėkmei.

Ričardas Brensonas iš tikrųjų klestėjo: jo plokštelės buvo gerai perkamos, o kai pašto tarnautojai ėmė streikuoti, jis atidarė kartu su Džonu parduotuvę vienoje Londono centrinių gatvių - ir nieko nemokėjo už nuomą. Didelės avalynės parduotuvės savininką Brensonas taip užhipnotizavo, kad šis patikėjo, jog mielos muzikos parduotuvėlės lankytojai pritrauks dėmesį jo prekėms! Tačiau šiam pavyko parduoti vos keturias poras batų, o Brensonas užsidirbo krūvą pinigų.

Dar ir dar...

Ričardas kilo į viršų, ir jo kilimas buvo įspūdingas. Jis įkūrė "Virgin" kino teatrų tinklą, finansavo Orvelo antiutopijos "1984" ekranizaciją ir pats nusifilmavo pagrindiniame vaidmenyje. Paskui nėrė į turizmo verslą: "Virgin" viešbučių tinklas sujungė daugybę viešbučių Anglijoje ir Ispanijoje, taip pat Didžiajai Britanijai priklausančiose Virdžinijos salose. "Virgin" turizmo tinklas kasmet organizuoja poilsį pusketvirto milijono žmonių. "Virgin" prekiauja kompiuteriniais žaidimais. "Virgin Atlantic Airways" sugebėjo paspausti "British Airways": Brensonas nurungė juos aptarnavimo lygiu - jo "skaisčiuosiuose" boinguose yra netgi masažo kabinetų. "Virgin" radijo stotis, orientuota į išsilavinusį jaunimą, buvo pripažinta geriausia Anglijoje, o pagal pelningumą užėmė trečią vietą. "Virgin colla" tapo vienu madingiausių angliškų gaiviųjų gėrimų, "Virgin vodka", kurią Brensonas išleido kartu su sena firma "William Grant", elitinių viskio rūšių gamintoja, užėmė daugiau nei 10 procentų anglų rinkos...

Ir jis vis tiek nerimo. Džonas tai jautė kaip niekas kitas.

Kristina

R. Brensonas niekada nemoka už vyno butelį daugiau nei 15 svarų ir atrodo taip, tarsi rengtųsi padėvėtų drabužių parduotuvėse. Kartą per vyriausybinį priėmimą fotografai visi kaip vienas nusigręžė nuo karalienės ir ėmė fotografuoti jo kojas: Brensonas į Vindzoro rūmus atėjo su skirtingais batais.

Žurnalistai Ričardą vadino garsiausiu verslininku Didžiojoje Britanijoje, o jis gyveno namelyje ant vandens ir net neturėjo darbo kėdės - savo imperiją Brensonas valdė nuo mažos riebaluotos sofos, įspraustos į kampą kompanijos "Virgin" biure.

Asmeniniam gyvenimui jau nelikdavo nei laiko, nei jėgų. Nenuostabu, kad jis braškėjo per visas siūles.

... Prieš Džonui atskubant į oro uostą, jam paskambino pirmoji Brensono žmona amerikietė Kristina Tomasi. Džonas prisiminė jos pažinties su Ričardu aplinkybes. Rėkdamas visa gerkle "Kontrabanda!", Brensonas blaškėsi po namą, kurį "Virgin" išnuomojo atvykusiems muzikantams. Pažvelgęs į vieną kambarį, jis pamatė gražią skandinaviško tipo blondinę: linksmos akys, aukšti skruostikauliai, juodi klubus aptempiantys džinsai ir juoda liemenėlė - megztuką mergina laikė rankose. Jis pasakė, kad šitaip ji gerai atrodo, o ji pasiteiravo, kokios gi kontrabandos jis ieško. Kai juoda kudlota Kontrabanda įbidzeno į kambarį, abu prapliupo juoku.

Brensonas ir Kristina kartu praleido dieną ir naktį, o rytą mergina išėjo - jos laukė sužadėtinis. Brensonas neketino su tuo susitaikyti. Kitą dieną Kristina gavo telegramą: "Valtis grimzta į dugną. Paskambinkite iš taksofono" - ir jo telefono numeris.

Susirūpinusi Kristina išbėgo į gatvę ir paskambino. O kol jie kalbėjosi, Džonas (jis jau laukė prie laiptinės) įėjo į butą, pranešė jos vaikinui, kad mergina jį paliko, ir išsivežė jos lagaminą į namelį ant vandens.

Tuo tarpu telefonu Brensonas pasakė Kristinai, kad paruošė jai staigmeną ir ji turinti kuo greičiau pas jį atvykti. Staigmena ir buvo jos daiktai.

Jų skyrybos irgi neužtruko. Brensonas gyveno ne tiek su žmona, kiek su telefonu: jis tvarkė verslo reikalus ištisą parą. Iš pradžių Kristina sielvartavo, paskui protestuodama puolė į neištikimybę, galiausiai išėjo pas kitą. Brensonas ją vaikėsi po visą pasaulį. Paskutinis jų pokalbis vyko Graikijos restoranėlyje: abu taip graudžiai raudojo, kad padavėjas net nepaėmė užmokesčio už gėrimus. Kristina negrįžo - Ričardui teko su tuo susitaikyti, bet jie liko geri draugai.

Džoana

Antroji Brensono žmona taip ir nepriprato prie vyro avantiūrų - ji nuolat dėl jo nerimavo. Džoana nerado sau vietos, kai Ričardas plaukė per Atlantą motorine valtimi (kateris nuskendo, o jis per stebuklą išsigelbėjo) - jis nuolat išbandydavo save ir likimą. Džoana negalėjo suvokti: kam taip rizikuoti, kai viskas klojasi puikiai?!

Iki pažinties su Ričardu Džoana dirbo antikvarinėje parduotuvėje. Brensonas paviliojo ją iš vyro, su kuriuo ji nugyveno aštuonerius metus. Jis įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio, metus nešė jai gėles, vaikščiojo į pasimatymus - ir vieną gražų vakarą ji visam pasiliko jo namelyje ant vandens. Jų pirmagimis išgyveno tik keturias dienas, o antroji dukrelė augo linksma, smalsi ir sveika: kartu su jaunesniuoju broliu labiausiai mėgo lakstyti tėčio "Range-Rover" per mamos gėlynus...

Lediniame vandenyje

Ruošdamasis į kelionę, Brensonas paklausė savo palydovą ir oro baliono savininką Perą Lindstrendtą, ar šis turi vaikų. Švedas turėjo du vaikus, ir Ričardas surizikavo. Džoana dar nežinojo, kad oro balioną prie Airijos krantų vėjas trenkė į olą - balastas iškrito, radijas išėjo iš rikiuotės, Brensono palydovas išsigando ir iš didžiulio aukščio šoko į vandenį...

Kvaila visą gyvenimą pašaliniams žmonėms įrodinėti, kad tu ne paskutinis klasėje, - galvojo lediniame vandenyje besikapanojantis Ričardas Brensonas. Jis visąlaik sielojosi, kad disleksija jam kliudo tiksliai pataikyti į kamuolį, vairuoti mašiną... Dabar tai atrodė niekai. Jis gavo ko siekęs - britai atsibunda skambant "Virgin" radijui, vilki "Virgin" džinsus, eina į "Virgin" prekybos centrą, perka "Virgin" degtinę ir skrenda į Ameriką "Virgin" oro linijomis... Jis turi keletą namų, brangių mašinų ir privačią salą Karibų jūroje. Bet dabar atiduotų viską už galimybę atsidurti žemėje, sausame ir šiltame kambaryje. Didžiausia vertybė - pats gyvenimas... Jūra šniokštė, druska graužė akis - Brensonas užsimerkė ir nepamatė horizonte skrendančio sraigtasparnio. Laimei, jį pastebėjo Džonas.

Jo palydovas Peras taip pat buvo išgelbėtas.

Praėjus metams Ričardas Brensonas oro balionu perskrido Ramųjį vandenyną.

Į kosmosą

Šių metų liepos 28 dieną kompanijos "Virgin Galactic" vadovas R. Brensonas pristatė lėktuvą "White Knight Two", skirtą paleisti pirmajam keleiviniam kosminiam laivui "Space Ship Two". Jo pristatymas vyko Moheivo dykumoje kosmodrome netoli Los Andželo. Iki tol darbas vyko visiškai slaptai.

Kosminio turizmo grupė "Virgin Galactic" buvo įkurta 2004 m. Jos tikslas - kosminius skrydžius padaryti prieinamus visuomenei už 200 000 dolerių. Šią idėją finansavo Paul Allen (vienas iš "Microsoft" įkūrėjų) ir Burt Rutan (JAV kosminių technologijų specialistas).

"Baltasis riteris" panašus į du sujungtus lėktuvus. Jų sujungimo taške ir bus patalpintas laivas "Space Ship Two". Dabar, kompanijos teigimu, jis baigtas 70%.

Lėktuvo "White Knight Two" laukia sudėtingas sertifikacijos periodas. Rudenį suplanuotas jo pirmasis bandomasis skrydis, o 2009 m. pavasarį kompanija planuoja atlikti visos kosminio laivo sistemos bandomuosius skrydžius.

Naujame 18 metrų kosmolėktuve "Space Ship Two", startuosiančiame nuo lėktuvo "White Knight Two" borto 35 kilometrų aukštyje, bus šešios vietos - keturios turistams ir dvi pilotams.

Pakilę į kosminį aukštį - 110 km, turistai galės atsisegti nuo savo krėslų ir keturias minutes paplaukioti nesvarumo būklės, apžiūrinėdami Žemę pro didžiulius iliuminatorius, kurie įrengti visose laivo pusėse.

Pirmojo skrydžio data kol kas nežinoma, bet jau 100 žmonių sumokėjo visą sumą už kosminę kelionę - po 200 000 dolerių. Dar 170 žmonių sumokėjo avansą.

Remdamasis rinkos tyrimais, Brensonas teigia, kad apie 100 000 žmonių yra pasirengę sumokėti nuo 100 iki 200 tūkstančių dolerių už skrydį į kosmosą. Jeigu suma bus sumažinta iki 40-50 tūkst., norinčiųjų smarkiai padaugės. "Žinoma, vėliau mes norėtume sumažinti kainą", - citavo Brensoną "NewScientistSpace". Tačiau pirmieji klientai, užsisakę skrydžius iš anksto, jau užsigarantavo sau vietą istorijoje.

Per du šimtus žmonių iš tų, kuriuos šis teiginys įtikino, dalyvavo pristatyme Moheive. Ten jie buvo atvežti nauju aerobusu "Virgin America", ant kurio nosies puikavosi užrašas: "Mano antroji mašina - kosminis laivas".

10 Brensono sėkmės priesakų: