Rasa Stasiulaitienė: "Labiausiai mano laimėjimu džiaugėsi moterys"

"Reikia atlaikyti tas tris minutes šlovės", - saviironiškai juokauja naujoji Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovė Rasa Stasiulaitienė, kantriai vykdydama "Vakarų ekspreso" fotografo kūrybinius kaprizus. Pozuoja rimtai - lyg atliktų užduotį, kurią privalu atlikti gerai, tačiau kartu linksmai ir žaismingai - tarsi sakydama: žinau, jog visa tai - laikina. Interviu, fotosesijos, gėlės... Sveikinimų lavinai nurimus, trumpai euforijai nuslūgus, laukia anaiptol ne žaismingas darbas.

Klaipėdos rajono policijos komisariato darbuotojams R. Stasiulaitienė buvo pristatyta praėjusį antradienį. Kolegos jai nuoširdžiai linkėjo "suprasti ir perprasti rajoną", o naujoji jų vadovė atsakė patikinimu, kad jos kabineto durys jiems visada bus atviros.

Gargždai R. Sasiulaitienės dar nepažįsta - kaip ir ji šio miestelio. (Kavinukės, kurioje kalbėjomės, darbuotojos smalsavo, ką čia tokią fotografuojame...) Lagaminai dar ne visi iškraustyti: moteris tik prieš keletą dienų atvyko iš Radviliškio. "Dar nebuvo kada apeiti šito miestelio pėsčiomis. Žadu tai padaryti savaitgalį."

Susitikome "Šeštadienio" pokalbio - ne tik apie darbą, bet ir apie kitus moteriai ne mažiau svarbius dalykus...

Kardinalus pokytis

Ką brangaus palikote Radviliškyje?

Uošvius. Jie man labai artimi. Tėvelių jau kurį laiką nebeturiu. Uošviai man atstoja tėvus. Buvo labai liūdna skirtis, betgi ne toks jau didelis tas atstumas - lankysime vieni kitus.

Nedažnas reiškinys, kad marti taip mylėtų uošvius...

Tikrai taip - nedažnas... Bet jie yra nuostabūs žmonės. Tolerantiški, švelnūs, supratingi. Nuo pat pradžių priėmė į savo ratą, visada mane laikė savo žmogumi, palaikė. Ir po skyrybų su vyru likau jiems sava. Iš tiesų man labai pasisekė.

Gimėte ir užaugote Radviliškyje?

Gimiau ir užaugau Panevėžyje. Iš ten esu kilusi. Baigusi vidurinę, išvykau mokytis į Kauno technologijų universitetą. Studijuodama ketvirtajame kurse, susipažinau su būsimu vyru - į Radviliškį atitekėjau. Praleidau ten 18 gyvenimo metų.

Turbūt nelengva buvo po tiek laiko keisti darbą, namus. Ar tai staigus sprendimas, ar ilgai puoselėtas?

Tai buvo išties kardinalus pokytis. Apie darbo pakeitimą pagalvodavau ir anksčiau, bet sūnus norėjo pabaigti vidurinę mokyklą Radviliškyje, tad savo karjeros planus atidėjau. Dabar jis jau studentas, jam 19 metų. Jau nebėra taip svarbu, kur grįžti namo pas mamą - ar į Radviliškį, ar į Gargždus. Sakė - atvažiuosiu pas tave į bet kurį pasaulio kraštą, - šypsosi.

Vienturtis?

Taip. Vienintelis.

Išgyvenate tuščio lizdo sindromą?

(Susimąsto) Labai keista gaminti valgį vienam asmeniui.

Ir drabužiai neišmėtyti po kampus.

Taip, tikrai... Dabar jau belieka laukti anūkų, - šypsosi.

Patinka gaminti?

Taip, labai. Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje. Tik saldumynų nesiimu (nors labai juos mėgstu) - tai mano anytos sritis. Niekad nepasieksiu tokių pyragų kepimo aukštumų, - juokiasi.

Pasididžiavimas

Tikriausiai sūnus labai didžiuojasi savo mama - esate vienintelė moteris Lietuvoje, vadovaujanti rajono policijos komisariatui.

Mes abu vienas kitu didžiuojamės.

Papasakokite apie jį. Ar padėjote pasirinkti specialybę?

Norėjau, kad pasirinktų pats. Jis svarstė apie mediciną, bet apsigalvojo. Kaip ir aš kadaise, pasirinko studijas Kauno technologijų universitete, tik kitokią specialybę - informacines technologijas. Jis santūrus, tvirtas, kantrus... Esame geriausi draugai. Kartu keliaujame... su mano kurso draugėmis. Sūnus neša mūsų lagaminus ir nesiskundžia, - šypsosi. - Iš progimnazijos išėjęs į gimnaziją, jis visapusiškai atsiskleidė. Iki tol buvo gana tylus, gana užsisklendęs, bet gimnazijoje tapo visiškai kitoks: iš jo tarsi prasiveržė kūrybingumas. Jam viskas puikiai sekėsi. Su klasės draugais buvo įkūręs ir labai sėkmingą mokinių mokomąją bendrovę.

Kaip jums pačiai sekėsi mokykloje?

O, aš buvau pavyzdinga... Pirmūnė ir knygų skaitytoja. Man gerai sekėsi visi dalykai, mėgau ir geografiją, ir lietuvių kalbą, ir matematiką, o ypač - geometriją. Nelabai - fiziką ir chemiją. Buvau pareiginga. Tėvams manęs nereikėjo kontroliuoti.

Gal esate vyriausia tarp brolių, seserų?

Ne, aš vidurinioji. Turiu du brolius. Jaunėlis gyvena Panevėžyje, vyresnysis dirba užsienyje.

Priklausote kartai, kuri užaugo su knyga. O kokias dabar skaitote? Ar lieka tam laiko?

Taip, žinoma, šio malonumo neatsisakau. Esu iš tų "dinozaurų", kurie vaikšto į biblioteką, - juokiasi. - Labai mėgstu skandinaviškąjį detektyvą. Ypač Jo Nesbo... Man jis buvo didelis atradimas - maždaug prieš dešimtį metų.

Kuo jus traukia šis autorius?

Tai nėra paprasti detektyvai - jie verčia nuolat įtemptai mąstyti. Esu iš tų, kuriems patinka narplioti, analizuoti, strateguoti... Tai knygos apie serijines žmogžudystes.

Moterų triumfas

Per atranką į rajono policijos vadovo vietą nušlavėt tris kandidatus vyrus. Kaip manot, kodėl pasirinko jus?

Šito reikėtų klausti atrankos komisijos narių ir jai vadovavusio Donato Malaškevičiaus - Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo.

O jūs kaip manot?

Manau, todėl, kad surinkau reikiamus balus.

Kas nuoširdžiausiai jus sveikino laimėjus tokias pareigas, kas labiausiai džiūgavo?

Moterys. Ir kolegės, ir draugės, ir šiaip pažįstamos. Jos džiaugėsi taip, tarsi ne aš viena, o mes visos būtume laimėjusios.

Ar čia kvepia feminizmu?

Ne, - juokiasi, - nieko panašaus. Nejaučiu jokio priešiškumo vyrams. Susipriešinęs su žmonėmis toli nenueisi. Man svarbiausia - tolerancija, geri, draugiški santykiai.

Policija - vyriškas kolektyvas ar jau nebe?

Vyriškas. Apie 60-70 proc. - vyrai. Bet yra ir nemažai moterų.

Koks bendras bruožas vienija šias moteris?

Sakyčiau, tvirtumas. Jos turi šeimas, augina vaikus ir dar dirba tokį sunkų, daug ištvermės reikalaujantį darbą - kriminalistėmis, patrulėmis...

Nusižengimai

Ar jums kada nors yra tekę patirti skeptišką santykį į savo darbą?

Taip. Pačioje karjeros pradžioje, kai atėjau dirbti į naujas pareigas - viešųjų ryšių specialiste. Šios pareigos nebuvo laikomos rimtomis policijoje.

Tai buvo vyrų požiūris?

Ne tik. Toks buvo viso kolektyvo požiūris.

Ir tada jūs tapote viršininke...

Po penkerių metų darbo tapau Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininko pavaduotoja. Trejus metus viršininko pareigos buvo laisvos.

Ką pavadavote? Save?

Tikrai taip, - juokiasi. - Per tuos trejus metus buvau patikrinta, ar sugebėsiu vadovauti skyriui.

Papasakokite, koks buvo jūsų darbas.

Labai įvairus. Ir bendravimas su spauda, policijos atstovavimas visuomenei, viešieji pirkimai, veiklos planavimas, monitoringas, renginių organizavimas, pareigūnų nusižengimų tyrimas.

Jūs tirdavote kolegų nusižengimus?

Taip. Bet per 12 mano darbo metų buvo tik vienas atvejis, kai kolega po tyrimo nutraukė santykius.

Kodėl?

Nes pagal mano išvadą buvo atleistas.

Už kokį nusižengimą?

Už pareigūno vardo pažeminimą. Vairavo neblaivus, padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos.

Atleisti pareigūnai nebegali dirbti policijoje. Kaip pavyko išsaugoti gerus santykius kitais atvejais?

Nusižengimų esama įvairių. Visada stengdavausi pirmiausiai išsiaiškinti, suprasti, kodėl žmogus taip pasielgė. Tyčia ar netyčia, per aplaidumą ar per apsirikimą, ar dar dėl kokių nors priežasčių. Daugelis tarnybinę nuobaudą priimdavo kaip savo poelgio pasekmę. Todėl nesusipykdavome.

Teisinga

Kas jums yra vadovo etalonas?

Per savo karjerą turėjau tris vadovus, ir kiekvienas iš jų išmokė skirtingų dalykų. Negalėčiau įvardyti vienos pavardės.

O savybes?

Manau, jog geras vadovas yra žmogus, kuris sugeba suvaldyti kolektyvą. Suvaldyti žmonių emocijas, užbėgti už akių konfliktams. Taip pat svarbu priimti novatoriškas idėjas. Netrukdyti reikštis darbuotojų kūrybiškumui. Sugebėti įvertinti jų gebėjimus ir jais pasitikėti.

Kokia jūs būsite vadovė? Ar galėtumėte pasakyti vienu žodžiu?

Norėčiau būti teisinga.

Ką jums reiškia šis žodis?

Jis reiškia reiklumą ir toleranciją. Tai reiškia, kad man svarbios ne tik darbuotojų kompetencijos - man svarbu būti savo darbuotojams skydu.

Koks bus kitas jūsų karjeros laiptelis?

Pažiūrėsiu, kaip man seksis eiti šitas pareigas. Tuomet, po kadencijos, ir apsispręsiu. Yra galimybių tęsti karjerą policijoje, bet yra galimybių reikštis ir visiškai kitoje srityje. Aš nesu iš tų žmonių, kurie, ilgą laiką išdirbę vienoje srityje, ima galvoti, jog daugiau nieko negali ir nesugeba.

Kokioms sritims dar esate gabi?

Man sekasi bendrauti su žmonėmis, įtikinti, dėstyti savo mintis. Aš nebijau kalbėti viešai. Man patinka organizuoti renginius. Jaučiu malonumą rašyti - už tai iki šiol dėkinga savo lietuvių kalbos mokytojai, kuri padėjo gerus kalbos pagrindus.

Ką rašote - poeziją, apsakymus?

Oi, ne, eilėraščių ir romanų nerašau, - juokiasi. - Esu prirašiusi labai daug straipsnių apie renginius vidiniame policijos tinklalapyje, bet ne šiaip - sausas ataskaitas, o su "cinkeliu"... Man tai suteikdavo daug malonumo. Turiu galvoje, kad galėčiau dirbti kaip viešųjų ryšių specialistė. Taip pat labai gerai jaučiuosi tarptautinėje terpėje, tarp įvairių kultūrų atstovų, keliaudama... Mano sena svajonė buvo studijuoti tarptautinius santykius.

Mokate užsienio kalbų?

Laisvai kalbu angliškai.

Niekad neturėjote viešo kalbėjimo baimės?

Mokykloje turėjau. Visada rausdavau prie lentos. Atsikračiau šito dirbdama policijoje. Daug gerų savybių išugdė šitas darbas.

Kokių dar?

Išugdė stiprų atsakomybės jausmą. Įsipareigojai - padaryk, verskis per galvą. Pasitikėjimą prarasti lengva, įgyti - sunku. Antras šansas neduodamas. Nors aš nuo mažens turėjau šias savybes - pareigos, tvarkos, atsakomybės jausmą, bet darbas policijoje visa tai dar labiau sustiprino.

O kas jus atvedė į policiją pirmą kartą?

Atsitiktinumas. Vaikas buvo paaugęs, aš nenorėjau sėdėti be darbo. Tuo metu policijoje kūrėsi naujos pareigybės ir reikėjo darbuotojų. Pradėjau kaip viešųjų ryšių specialistė.

Bet jūsų specialybė su tuo nebuvo susijusi.

Taip, teko daug mokytis - kursuose, seminaruose, stažuotėse. Neatėjau čia iš pašaukimo. Aš apie policiją niekada net nesvajojau. Baigusi KTU, ketinau dirbti pagal specialybę - Vilniuje, "Lietuvos energijoje". Bet nutiko taip, kad studentų bendrabutyje susipažinau su būsimu vyru, atitekėjau į Radviliškį, susilaukiau sūnaus ir po pusantrų metų įsidarbinau policijoje.

Kaip tada jautėtės, kai prieš 18 metų pradėjote netikėtos karjeros kelią?

Jaučiausi savo vietoje. Buvau labai patenkinta ten atsidūrusi. Galvojau: čia yra tai, ko man reikia.

Tai vis dėlto ne atsitiktinumas.

Galbūt. Iš pradžių aplinkybės susidėlioja tarsi atsitiktinai, bet vėliau paaiškėja, kad tai tikriausiai ne šiaip sau.

Pasirengusi

Nuo ko dabar prasideda jūsų darbo diena?

Man patinka ateiti į darbą anksti. Pirmiausiai perskaitau naujienų portalus - įvykių suvestines...

Kriminalus.

Taip.

Rytas su kriminalais. Emociškai visa tai jūsų neveikia?

Ne. Emociškai atsiriboju. To išmokstama laikui bėgant.

Koks jūs žmogus - kaip save apibūdintumėte?

Pozityvus. Linksmas. Kūrybingas.

Turbūt nelengva išlikti linksmam ir pozityviam dirbant tokioje srityje.

Žinokit, nesunku. Pozityvumas, humoras kaip tik ir padeda dirbti tokioje srityje.

Ką atsakytumėte vaikui, jeigu jis jūsų paklaustų: ką daro policijos vadas?

Na, vaikui atsakyčiau... kad jeigu policiją įsivaizduotume kaip laivą, tai jos vadas yra tarsi kapitonas.

POKYČIAI. Rasa Stasiulaitienė yra kilusi iš Panevėžio, mokėsi Kaune, beveik du dešimtmečius gyveno ir dirbo Radviliškyje. Užauginusi ir į mokslus išleidusi vienturtį sūnų, prieš savaitę persikėlė į Gargždus - vadovauti rajono policijai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Jis turi ginklą ir nieko nebijo.

Ginklą turiu, bet bijau aukščio ir vorų, - juokiasi.

Aukščio? Tai lėktuvais neskraidote?

Lėktuve kaip tik atsipalaiduoju. Mėgaujuosi vaizdais pro iliuminatorių. Man patinka žiūrėti į žemę, kai lėktuvas kyla. Bet kilti stikliniu liftu, kur net grindys permatomos - baisu.

Oro balionu esate skridusi?

Ne, jokiu būdu šito nedaryčiau, - juokiasi.

Jums yra tekę patruliuoti gatvėje ir tramdyti nusikaltėlius?

Yra tekę patruliuoti, yra tekę sėdėti 24 valandas budėtojo prie pulto kėdėje, yra tekę patirti konfliktinių situacijų viešose vietose, susidurti su neadekvačiais asmenimis renginių metu. Esu tam pasirengusi.

Nepriklausoma

Su naujomis pareigomis jus pasveikino kunigas Vilius Viktoravičius. Palinkėjo "ugdyti ir augti pačiai, uždegti žmones ir šviesti". Jūs lankotės bažnyčioje?

Bažnyčios mane domina kaip architektūros paminklai. Kai lankiausi Romoje, apėjau jų daugybę - dėl meno šedevrų. Grožis jaudina visus. Bet tikėjimo prasme esu nepriklausomas žmogus.

Paminėjote meno šedevrus. Domitės menais?

Ypač muzika. Ji visada paliečia mano širdį. Bachas, Hendelis, Vivaldis... Ir šiuolaikinė taip pat.

Kokia būtent?

"Trance" - elektroninės muzikos atmaina.

Didžiausias jūsų pomėgis yra...

Kelionės.

Kokiu būdu keliaujate?

Aš esu prisiekusi pėsčioji. Kuprinė, geri batai ir gera kompanija, - viskas, ko reikia.

O pėdų masažas ir SPA?

(Juokiasi) Nebūtina. Man ir maistas nelabai svarbu, galiu eiti visą dieną nevalgiusi. Svarbu, kad naktį galėčiau gerai išsimiegoti. Na, ir dar gero maršruto reikia.

O kas jums yra gera kompanija?

Pirmiausiai - sūnus. Mano kurso draugės. Tai žmonės, kurie yra mano gyvenimo dalis, mano atrama. Dalijamės viskuo. Bet gera kompanija man yra ir kiti žmonės - bendradarbiai ir bendraminčiai. Radviliškyje aš priklausiau keliautojų draugijai - daug kilometrų esame kartu nuėję. Girdėjau, kad toks sambūris yra ir Klaipėdoje. Būtinai įstosiu. Tiesa, man dar labai patinka plaukiojimas. Gaila, kad Gargžduose nėra baseino - teks važinėti į Klaipėdą. Radviliškyje irgi nebuvo, bet aš lankiau plaukimą Panevėžyje - buvau pasiekusi neblogų rezultatų. Ten yra net du baseinai.

Solidarios

Ar jau surengėte savo "prirašymą" komisariate?

Dar ne, bet galvoju apie tai. Norėčiau pakviesti kolegas į šiltą, jaukų susipažinimo renginuką - juo labiau kad artėja proga.

Jūsų gimtadienis?

Kriminalinės policijos diena. Aš nesureikšminu savo gimtadienių.

Jūsų nuomone, mandagu moters klausti amžiaus?

Manęs - taip, sakau drąsiai, - juokiasi. - Man gruodžio 12 dieną sukaks 42-eji metai.

Tikriausiai nuolat klausotės komplimentų. Kas juos sako dažniau: vyrai ar moterys?

Moterys. Mes labiau linkusios viena kitą pagirti, pasakyti gerą žodį.

Kiek dabar turite darbuotojų po savo sparnu? Kiek tarp jų moterų?

Rajono policijos komisariate yra 78 pareigybės. Pastebėjau, kad tikrai nemažai moterų, tarp jų - ir vadovių. Beje, kai manęs pasveikinti atėjo rajono meras Vaclovas Dačkauskas, jį lydėjo net trys jo administracijoje dirbančios moterys. Tai labai džiugina.

O dar sakoma, kad moterys nesolidarios.

Aš įsitikinau, jog tai netiesa.