„Protų kovose“: azartas, intelektas ir jokio „Pramistar“

Norėjo sprukti „į krūmus“

Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų departamento Gastroenterologijos skyriaus gastroenterologės Editos Kregždienės vardas jau įrašytas į populiaraus intelektinio žaidimo istoriją.

Nutilus pergalės fanfaroms ir nusipurčiusi konfeti nuo pečių Edita sako, kad prizo ji niekada nesureikšmindavo. „Žiūrėdama šio sezono laidas, reklamą apie prizą „prasukdavau“, tiesiog atmečiau variantą kaip neįmanomą. Kas žaidžia panašaus pobūdžio žaidimus, manau, mane supras, kad atsakyti į užduotą klausimą jau ir yra tarsi prizas“, – sako Edita. Ji prisipažįsta, kad prieš filmavimą jau norėjusi „sprukti į krūmus“, bet komandos draugai ir šeima neleido.

Mažiau skrydžių - ramiau

Vietoj galimybės aplankyti septynis pasaulio stebuklus Edita pasirinko vieną iš stebuklų – „Prarastuoju inkų civilizacijos miestu“ vadinamą Maču Pikču, esantį Pietų Amerikoje, Peru. Į šią kelionę ji vyksta drauge su vyru Ramūnu jau birželio viduryje. „Pagrindinį prizą iš tikrųjų norėjau pasidalinti, nes, manau, kad vienam žmogui tiek stebuklų vienu metu per daug. Be to, skristi vienai aplink pasaulį nelabai smagu. Baimė skraidyti dar kol kas nėra patologinė, bet prisipažinsiu: labai palengvėja, kai lėktuvas saugiai nusileidžia ant žemės. Pirmą kartą skrisiu taip toli, jaudulio užtektinai,“ – prisipažįsta Edita.

Pirmieji žaidimai nepatiko

„„Protų kovos“ – smagus laisvalaikio praleidimo būdas su smagia draugų kompanija“, – sako ji. Bet prieš šešerius metus, pradėjusi žaisti tokius žaidimus, ji buvo kitos nuomonės. Pirmieji žaidimai Editai nepatiko. Kai kursiokų susitikime viena iš oficialių dalių buvo protmūšis, Edita sako, nesupratusi, kodėl juos taip kankina, kai norisi su seniai matytais draugais pabendrauti. Tąkart ji nesužibėjusi ir supratusi, kaip nieko nežino.

Tačiau gal po metų draugų pakviesta, įsitraukė į žaidimą. Ir nuo tada Editos namiškiai puikiai žino, kad antradienio vakarą mama eina į protmūšį.

Svarbiausia, kad būtų linksma

Smalsu, kaip rengiamasi tokiems žaidimams? Edita pasakoja, kad ji mėgsta skaityti knygas, vienu metu dažniausiai skaito net kelias. Skaito Wikipedia, sugalvoja kokį nors žodį ir keliauja per puslapius. Gydytoja domisi istorija, geografija, daile, grožine literatūra, paskutiniu metu jos dėmesį kausto XX a. lietuvių literatūra bei kinas. „Prie širdies“, kaip ji sako, arčiau klasika.

Gydytoja prisipažįsta, kad nevartoja jokių papildų ir nepraktikuoja atminties lavinimo metodų. „Kasdienybėje sutinku daug žmonių, kiekvieną dieną reikia spręsti ir analizuoti įvairiausius klausimus. Atmintis taip ir lavinasi,“ – tvirtina gydytoja.

Sužinojusi, kad vyks į šį konkursą, ji bandė sistemingai kiekvieną diena jam ruoštis, bet, prisipažįsta, nepavyko. Tad žinių turėjo užtekti tiek, kiek jų jau yra.

E.Kregždienė pergalės siekio nesureikšmina. „Svarbiausia, kad būtų linksma. Azartas pagauna. Ypač, kai atsakome į atrodytų „neatsakomus“ klausimus ar paskutinę sekundę ateina „nušvitimas“.

Nuo ko priklauso sėkmė tokiuose žaidimuose? „Gal nuo „auksinio šaukštelio“? Manau, kad apie tai nereikia galvoti, o tiesiog atsipalaiduoti. Gal sėkmė ateina tada, kai sutinki kelyje žmonių, kurie tau linki sėkmės?“, – šypsosi laimėtoja.